Pats juos laikiau prieš ketverius metus ir taip pat stresavau ir jaudinausi. Taip pat bijojau dėl savo ateities, jaučiau nežmonišką spaudimą, nes mokinys buvau tikrai geras ir tikimasi iš manęs buvo nemažai. O ir pats iš savęs tikėjausi daug.
Mes buvome pirma laida po eilinių egzaminų tvarkos pokyčių, todėl nelabai žinojome, kaip geriau ruoštis, visi buvom persigandę. Pirmas rezultatas, kurį sužinojau, buvo lietuvių kalbos valstybinio egzamino. Iš jo gavau 15 proc. Tik sužinojus tai, atrodė, kad pasaulis slysta iš po kojų, kad visos svajonės ir norai griūna prieš akis, kad visa planuota studentiška ateitis eina velniop. Jausmas buvo siaubingas.
Taip jaučiausi iki kitų rezultatų, visi likę egzaminai pasisekė daug geriau ir įstojau į antrą universitetą savo sąraše, į valstybės finansuojamą vietą.
Dabar man visi tie egzaminai ir visas stresas - tik tolimas prisiminimas. Nors jums atrodo, kad jie nuspręs jūsų ateitį, taip nėra. Jūs rašot savo pačių istoriją, o ne egzaminai. Nesijaudinkite taip stipriai, po pusmečio tie rezultatai, geri ar blogi, nebeteks prasmės.
Gyvenimas tęsiasi, kad ir kaip išlaikot juos. Sėkmės likusioje sesijoje, susikaupkit ir nesinervinkit. Laikysiu už jus kumščius.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
