Prekė privalo būti kokybiška – nesvarbu, kokia jos kaina

Daugelis, norinčių atrodyti itin madingai, pasaulio vartotojų, panešioja gaminį vos vieną sezoną, o kai drabužis morališkai pasensta, meta jį lauk. Normalu, kai atlyginimas didelis, bet 80 procentų Lietuvos gyventojų turi galvoti, ką ir už kiek perka. Ypač brangios, būtinos mūsų klimato juostoje prekės – paltai, lietpalčiai, apsiaustai, kostiumėliai, kostiumai, švarkai vyrams, kailiniai, žinoma ir avalynė, rankinės, ir kitka, privalo būti kokybiškos, nepriklausomai nuo jų kainos.

Daugiau nuotraukų (1)

Jolanta Zablockienė

May 28, 2014, 2:51 PM, atnaujinta Feb 13, 2018, 10:37 AM

Šituos gaminius reiktų nusipirkti „teisingus“, dėvėti tvarkingai ir ilgai, bent jau ketverius, penkerius metus. Tiek, panašiai, laiko drabužis turėtų atlaikyti dėvėjimo apkrovimus ir neprarasti normalios, tinkamos prekinės išvaizdos. Kasmet ir kas sezoną palto, kainuojančio virš tūkstančio ar daugiau litų, gaudamas vidutinį lietuvišką atlyginimą ir juokingą pensiją, tikrai nenusipirksi.

Vargu ar rastum pigesnį, normalios kokybės, madingą gaminį, jei jis pagamintas trečiosiose šalyse. Matyt ne veltui išsivysčiusioje Europoje trečiųjų šalių produkcija, kuriai nėra taikyta tinkama gamintojo gamybos kontrolė, yra itin pigi - vidutiniškai 10 eurų. Mūsuose prikabinta, priguldyta lentynose - ogi kiek tik nori - tokių stebuklų, tokių niekalų, kurie dėvėjimo metu sukasi, lipa aukštyn, nutįsta ir praranda formą dažniausiai po plovimo, dažo pažastis, veliasi, traukia pūkus, nes elektrinasi, glamžosi, „burbuliuojasi“, priversdami vartotoją pastoviai timpčioti, vis ką nors ant savęs sukinėti, taisyti ir tampyti, po antro skalbimo atidėti prie "drabužių į sodą", o kaina - labai didelė.

Prisiminkite, juk tikrai ne kartą susidūrėte su tokiomis drabužių kokybės problemomis, apie kurias neturėtumėte net susimąstyti. Siuvėjai iš vis neturėtų siūti, o prekybininkai, suprantama, neturėtų pardavinėti drabužių su vadinamu paslėptu prekės defektu, kurį gali nustatyti ir įvardinti tik specialistai – siuvimo technologai ar prekių žinovai. Šitie, pastaruoju metu, apskritai išnykę ir nebereikalingi, nes tik trukdo „biznieriams“.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, deja, miega ramiu, gal „nupirktu“, o gal „sutartu“ miegu, nes, kaip ir minėjau ankstesniame rašinyje „Neviltis parduotuvėje: kaip nusipirkti kokybišką rūbą?”, nėra mūsų valstybėje jokios rimtos drabužių kokybės įstatyminės apsaugos, o norinčių būti verslininkais yra, labai daug tokių yra. Gyventi, dirbti ir užsidirbti visi nori, o kaip teisingai turi būti pasiūtas gaminys, kokie tinkami audiniai turi būti naudojami vienam ar kitam asortimentui - reikia dar ir išmanyti.

Nėra mūsų šalyje leidžiančių pardavinėti tik kokybišką drabužį įstatyminių normų. Apgauti vartotoją, po 50 metų trukusio sovietinio melo, vis dar lengva ir visi nenusisekę asortimento užpirkimai nurašomi, tariant „tokia dabar mada“. Juolab, kad senoji gaminių kokybės tikrinimo ir kontrolės tvarka neišliko, o naujos - niekas rimtai dar nekūrė. O kam kurti, jei tylu, patogu ir PVM į valstybės biudžetą kapsi?

Valdininkai sėdi šiltose, valdiškai apmokomose, darbo vietose per daug nepersidirbdami, uždirbdami pakankamai ir galvos jiems neskauda. o jeigu kam ir skauda - vienas pats padaryti nieko negali. Gal dėl to daugelis gyventojų, o ypač nestandartinio kūno sudėjimo ir vyresnių žmonių, vis pasvajoja apie sovietinių laikų drabužių kokybės tvarką, pasiilgsta paprastų, bet kokybiškų, pigesnių, didesnių dydžių drabužių, įvairesnių ūgių, kurie tuometiniais laikais parduotuvių asortimente buvo privalomi.

Šiuo metu, jei tik drabužis pigesnis - kokybės ten nerasta. Iš principo, nežiūrint kokia prekės kaina - prekė neįgauna teisės būti nekokybiška ir neišbaigta. Galvoju, kad ateityje dar turės valdžia, ką nuveikti, nes ji juk dirba žmogaus gerovei (ar ne?!?), antraip miestelėnai ir nestandartinės moteriškės ims kelti triukšmą.

Lietuvoje svarbesni už vartotoją yra verslininkų interesai ir valstybiniai statistikos duomenys. Svarbu, kad apyvarta augo, o vartotojas - na koks kam rūpestis ir skirtumas kaip jis apsirengęs ir atrodo tas, už viską susimokantis, vartotojas. Verslininkui svarbu pinigėlius susirinkti, nors ir keliolika kartų ir keliolika metų iš eilės už analogišką, brokuotą, pasenusį gaminį. Svarbu, kad bjaurus, gėdingas pinigų rinkimo procesas vyktų stabiliai tyliai – niekas nesiskųstų ir netriukšmautų. Gėda. Ne paslaptis, o tai savo kailiu patiriame mes – vartotojai, kad daug prekybininkų tokius, pasenusius niekalus, pardavinėja labai, labai ilgai, net ir seniai pasibaigus jų galiojimo datoms, kurių vartotojai net neįtaria esant.

II. Kokybės problemos ir patarimai vartotojams

Apie dažniausiai sutinkamas, paslėptas drabužių kokybės problemas pažvelkime kažkiek plačiau, gal prisiminsite perkant ir išvengsite bereikalingo pinigėlių išleidimo ir rūpesčių, varstant Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos duris.

1. Esant prastai įrengtam ir itin stipriam parduotuvės apšvietimui (o beveik visos parduotuvės savininkai taupo ir neleidžia pinigų specialioms, brangesnėms lemputėms) per 4-5 mėnesius atsiranda vadinamasis gaminio audinio išblukimas. Kartais toks išblukimas būna visai nežymus, o išsinešus tokį drabužį į dienos šviesą, iškart pastebi pakitusią, išdilusią per sulenkimus spalvą, ypač jei perki pasibaigusio sezono produkciją. Tokį gaminį sunku grąžinti atgal pardavėjui, nes įrodyti, kad namuose pvz. kelnės gulėjo ne ant palangės saulėje, bus sudėtinga.

2. Dar viena paslėpta drabužių kokybės problema yra audinio nevienodas, nesimetriškas pačiam gaminiui blizgumas. Lyg ir audinys tas pats, ir spalva ta pati, o kažkaip skirtingai atrodo skirtingos gaminio pusės. Tokia bėda nutinka dar sukerpant audinį ceche, kai „ po palmėmis“ siuvama ir audinys paguldomas neteisinga, priešinga kryptimi, arba gaminio detalėms naudojami lyg ir vienodi, tačiau iš skirtingų rulonų, audiniai. Susiuvus tokius drabužius, viena jų rankovė ar kelnių klešnė, ar apvadėlis blizga vienaip, o kitas kitaip. Taigi, apžiūrėti atidžiai gaminį iš priekio, iš šono ir iš nugaros yra būtina.

3. Verta atkreipti dėmesį ir į paties audinio tinkamą kokybę, ypač perkant rimtus, brangesnius paltus ar kostiumus vyrams ir kostiumėlius moterims. Svarbus yra audinio spalvos vientisumas ir audimo tepalo dėmių nebuvimas, nes, išplovus tokį gaminį, toje vietoje liks šviesesnė spalva. Neturi būti audinyje surišto siūlo - tokia audinio vieta bus storėlesnė, išsišokusi. Galima nekreipti į siūlo surišimą dėmesio, jei drabužis yra pasiūtas iš specialios, tokios rūšies medžiagos, turinčios visu plotu siūlo sutankėjimus, pvz. natūralios kinietiškos dilgėlės pluošto, lino ar medvilnės. Nežymūs audinio surišimai ir mazgeliai yra leidžiami, jei pertraukus juos į išvirkščią audinio pusę, audinio vientisumas nepasikeičia.

4. Labai svarbu apžiūrėti, kaip yra sukirptas ir susiūtas trikotažinis drabužis. Parduotuvėse pilna gaminių, kuriuose įstrižai, pvz. iš pažasties į petį pakrypusi trikotažinių akelių eilė. Vesdami pirštu pasekite audinio akelių eilutę ir pamatysite, ar ji tiesi, ar įstrižai kyla arba leidžiasi. Akelių eilutės privalo būti horizontalios ir sutapti, gaminį simetriškai perlenkus per pusę. Itin daug „įstrižos“ produkcijos galima rasti moteriškame ir vyriškame apatiniame trikotaže - kelnaitėse, trumpikėse, marškinaičiuose, lengvose palaidinėse ir marškinėliuose. Net, jei gaminiai gražiai supakuoti į dėžutes – išimkite ir patikrinkite.

5. Parduotuvėse nesunkiai galima rasti gaminių su „sulaikyta“ detalių jungimo siūle. Toks drabužis aplink siūlę turi „vėdarų žarnos“ nežymias pūsleles ir vienas jo kampas būna labiau nutįsęs už kitą, pvz. sijono šonas gali atrodyti pasibangavęs, išsipūtęs ten, kur turėtų lygiai priglusti. Tokios rūšies defektas gimsta, susiuvant dvi audinio puseles, kai, audinys sukerpamas istrižai ir kai viena būsimo gaminio detalė dėl įstrižo audinio tempimosi tampa ilgesne. Tai dažniausiai pasitaiko platėjančiuose, lengvai krintančiuose - tiek tekstiliniuose, tiek ir trikotažiniuose - sijonuose, suknelėse ar marškinėliuose, o ypač kur siuvama linkstanti pvz. liemens ar klubų linijos siūlė.

6. Pilnos parduotuvės kabo gaminių su nesutvarkytais, neišvalytais, nesurištais, nepertrauktais į išvirkščią gaminio pusę siuvimo siūlais. Gali rasti tokių linksmybių net ir išorinėje drabužio pusėje. Didžioji dalis vartotojų apie siuvimo procesus neišmano ir dažniausiai tik apsidžiaugia, suradę pigią „ kažkodėl“ prekę, o dar ir labai normaliai atrodančią, bet taip tikrai neturi būti. Netiesa „išlenda“ vėliau, kai, panešiojus drabužį mėnesį, jo siūlės sutrūkinėja ir suyra. Grąžinti tokio gaminio lyg ir nebegali, nes jau panešiojai, o kartais net nesinori kovoti su aršia pardavėja, nes, pasirodo, drabužis jau buvo parduotas su specialia kaina ir t.t. - pinigai išleisti vėjais.

7. Pėdkelnes ir panašius gaminius turėtume sudėvėti bent per 3-4 nešiojimus, bet pastaruoju metu ir juos po vieno dėvėjimo tenka mesti lauk. Priežastis paprasta – gaminio formos nelaiko vadinamasis elastano siūlas. Gaminys praranda vientisą blizgesį, išsitempia, lyg ir nesuplyšo, o dėvėjimui netinka. Taip atsitinka ne tik pėdkelnėms, kojinėms, apatiniam trikotažui, bet ir daugeliui kitų gaminių, kurių sudėtyje yra elastano siūlas. Elastanas (likra, laikra, spandeksas), tai tokia specialiai gaminama itin plona gumytė, naudojama visokiausių audinių gamyboje, kuri, suprantama, sensta ir praranda elastingumą. Pastaruoju metu jos panaudojimas labai madingas ir populiarus. Taigi, jei nusiperki iš pasenusio audinio pasiūtus, išėjusius iš mados, pagulėjusius sandėliuose gaminius, išskalbi 2-4 kartus - tai pamatai, kad drabužis išsitempė trimis dydžiais, išpliuro ar išskydo. Pavyzdžiui, apatiniai marškinaičiai vyrams, trumpikės, moteriška liemenėlė ar rimtesnis, kad ir su plona sukria vilna kostiumėlis.

Normalia tvarka, vartotojas turėtų sužinoti audinio su elastanu gamybos datą ir gaminio dėvėjimo terminus. Tokio drabužio pirkimą būtų galima palyginti su gendančiais, senstančiais maisto produktais. Juk neperkate surūgusio pieno ar susmirdusios mėsos, o prekybininkai patys kontroliuoja ir laiku iš apyvartos patraukia tokius gendančius produktus. Kai kuriose pasaulio šalyse privalu nurodyti gaminio gamybos metus, jei audinio sudėtyje yra naudotas elastanas.

8. Natūralaus kailio kailinukai - problemų turi mažiau, bet taip pat turi. Nerimą vartotojui turėtų kelti įvairių kailių senėjimo ir susidėvėjimo terminai. Kailis taip pat turi senėjimo ir dėvėjimo normas. Pavyzdžiui triušio kailiukai yra tinkami vartoti tik apie 7-9 metus, nuo kailio išdirbimo datos, vėliau plaukas ima trupėti, išslenka, natūrali oda sukietėja. Nusiperki pasenusį tokį gaminį 6-ais po kailio išdirbimo datos metais, nespėjai apsivilkti, o jis jau šeriasi, oda nelinksta ir iš spintos nebeišsitrauki. Ir vėl - pinigai išleisti vėjais.

9. Nepamirškite, kad skirtingų šalių gamintojai sukuria ir sumodeliuoja gaminius pagal skirtingas žmogaus kūno konstrukcijas ir jų šalyje galiojančius standartus. Taigi, jei jau suradote tiekėją, kuris siūna drabužį, o pastarasis atitinka jūsų figūrą, tai jums pasisekė, sugrįžkite, kai atvyks nauja kolekcija. Perkant matuotis drabužius yra būtina, nes skirtingų pasaulio šalių tiekėjai siuva skirtingos paskirties kolekcijas, naudodami įvairius lekalus, skirtingais vidutiniais ūgias ir dydžiais, skirtus jaunam ar vyresniam žmogui ir t.t. Pasistenkite drabužį pasimatuoti ir taip išvengsite bereikalingų grąžinimo problemų, sutaupysite marias laiko, ypač, jei sugalvojote įsigyti drabužį vis populiarėjančiose internetinėse parduotuvėse.

Su kūno formomis susijusi trumpa pastaba apie batus: ne kiekviena panelė ar dailiai norinti atrodyti moteris žino, kad pado keltis turi "atsigulti" ir remtis visu plotu į bato padą. Tik tokiu atveju batas bus patogus, koja nevargs ir negaudamas neteisingų "apkrovimų" gaminys nešiosis ilgiau. Jeigu bate jūsų koja tesiremia ant pirštų bei kulnų - šie batai ne jums. Ieškokite tinkamo kurpaliaus.

10. Nepirkite niekalų. Juk būtent paklausa formuoja pasiūlą.

Išvardinti ir surašyti dar daugiau drabužių kokybės reikalavimų galima begales, tik ar visus pirkėjus išgelbėsi? Reikia tikėtis, kad šitoj vietoj, dar daug ką turės ateityje nuveikti Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir kontrolė.

Įsivaizduokite, kaip būtų ramu apsipirkinėti, jei atėjus į parduotuvę, tik išsirinktum tinkamą ir patinkantį modelį (nesukdamas sau galvos, netampydamas, netikrindamas gaminių dydžių atitikimo kūno išmatavimams ir neapžiūrinėdamas jų kokybės) tik pasimatuotum dydį, kurį padavė kvalifikuota, paslaugi pardavėja - ir visas laimingas, su gražiu, ekologišku krepšeliu, keliautum sau namo, o parsinešęs prekę, popirkiminis sindromas niekada nekankintų...

Tačiau iki tokios utopijos kelias dar ilgas: ir valdininkų koridoriais ir vartotojų įpročių vingiais.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.