Absurdas – tinkamiausias žodis visai šitai situacijai apibūdinti. Bet jį vartočiau ne taip, kaip tikisi visi nuskriaustieji jaunuoliai. Absurdas, kad jie mano, jog egzaminas buvo sunkus JIEMS, būtent JŲ kartai. Iš daugumos rašinių susidaro įspūdis, kad mūsų valdžia, kuri, be abejonės, nėra, nebuvo ir nebus tobula, vykdo sabotažą šiandieninių abiturientų atžvilgiu.
Pats dvyliktą klasę baigiau prieš penkerius metus. Ir žinote ką? Mano laida taip pat dejavo, kokie buvo sunkūs egzaminai! Kaip dejavo ir prieš mus buvusi laida, ir dar ankstesnė, ir dar... kaip dejavo ir tie, kurie laikė egzaminus po mūsų baigimo. Egzaminai niekada nebuvo lengvi, nes tokia ir yra jų prasmė – patikrinti per 12 metų sukauptas žinias. Ne vadovėlių „iškalimą“, o būtent žinias. Pats prieš savo brandos egzaminus nedžiovinau galvos palinkęs prie knygų, to nedariau net besimokydamas. Savarankiškai domėjausi viskuo, kas buvo susiję su disciplinomis.
Skaičiau knygas, taip tobulėjo teksto suvokimo, taisyklingo rašymo įgūdžiai. Žiūrėjau dokumentinius filmus, taip praplėsdamas savo geografijos, biologijos žinias. Nors šie dalykai man nesisekė, mielai skaitydavau mokslo populiarinamąją literatūrą apie fiziką, chemiją. Ir ką jūs manote, nors netapau šimtukininku, visi valstybiniai egzaminai praėjo be didelės įtampos ir visuose surinkau virš 90 balų.
Ir visgi, pirmas žvilgsnis į egzaminų lapą privertė širdį kristi į kulnus – atrodė, kad viskas nežinoma, kad parašysiu blogai. Tačiau mokyklos suolą 12 metų veltui netryniau, todėl ir rezultatai buvo atitinkami. Retorinis klausimas: įdomu, ką darys šie abiturientai, kai taps aukštųjų mokyklų studentais, kai krūviai yra nepalyginamai didesni, egzaminai sudėtingesni, o kai kurie dėstytojai, rodos, tyčia stengiasi „sukirsti“..?
Norėčiau baigti šį trumpą rašinį išmintingu patarimu, atversiančiu akis visiems tiems jaunuoliams, skambia, triumfuojančia nata, kuri jiems skelbtų apie jų pergalę prieš sistemą. Deja, toks patarimas neegzistuoja. Jūs patys žlugdote savo kartą, ne valdžia, ne mokytojai, tik jūs patys. Esate taip vadinamoji „Me me me“ (angl. aš aš aš) karta, kurie jaučiasi gyvenime nusipelnę visko, kas geriausia, tačiau nenorite to pasiekti savo sunkiu darbu.
Ir nesiteisinkite, kad mokotės, vargote, vaikščiojote pas korepetitorius ir panašiai. Jeigu tikrai stengėtės, tai šiuo metu analizuotumėte, ką padarėte ne taip, ką galėjote padaryti geriau, o ne verstumėte kaltę visiems, išskyrus save. Norėtųsi tikėtis, jog ilgainiui subręsite ir suvoksite, jog viską šiame pasaulyje reikia užsitarnauti sunkiu darbu. Netgi gerus egzaminų balus.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
