Taigi, pradėkime nuo pradžių. Susirandate puslapį su savo norimomis prekėmis, deritės, tariatės dėl pristatymo ir visa tai (priklausomai nuo jūsų sugebėjimų) gali užtrukti nuo 10 minučių iki kelių valandų. Susiderate, susimokate ir galvojate, kad sunkiausias darbas padarytas. Deja...
Didžiausi vargai prasideda, kai jūsų taip lauktos prekės pasiekia Lietuvą ir Vilniaus oro posto muitinė gauna deklaraciją bei visus reikalingus dokumentus.
Moteriškė, labai primenanti pareigūnus iš senų tarybinių rusų filmų (su niekada neklystančio ir vis dar nesuprantančio, „kodėl jūs ją trukdote“ asmens veido išraiška) nusprendžia, kad tiek mokėti, kiek nurodyta pirkimo dokumente, jūs negalėjote, kadangi Lietuvoje (!) tokių kainų nėra.
Bandote jai paaiškinti, kad jūs todėl ir siunčiatės prekes, kad jos yra pigesnės, kad jūsų įmonės veikla būtent ir yra prekių pirkimas ir pardavimas. Atsakymas vienas – tokių kainų NĖRA.
Rodote užsakymo orderį, mokėjimo pavedimą, išrašytą sąskaitą, sumokėtus visus priskaičiuotus mokesčius, kad štai, ponia, žiūrėkite, tokios kainos yra. Pasiūlote įjungti puslapį ir parodyti, kad tokios kainos yra. Atsakymas – aš neturiu kada žiūrinėti puslapių, prašome pateikti kitus dokumentus su TEISINGOMIS kainomis.
Pasakykite, mielieji, iš kur paimti tas teisingas kainas, jei mokėjai tiek, kiek mokėjai ir turi dokumentus apie tai, kas iš tiesų vyko? (su tokiomis kainomis, kokias ir pateikei). Būtent, aš irgi dar nesugalvojau - ar reikia perdaryti dokumentus ar prašyti, kad pardavėjas taip pigiai neparduotų, kadangi Lietuvoje tokių kainų nėra?
Prašai, aiškiniesi - viskas veltui, moteriškė deklaraciją numeta į šoną. Po ilgų prašymų (būtinai nusižeminus ir būtinai nusiploninus balsą, kad neduokdie, ji nepagalvotų, jog mokai ją dirbti ar netiki jos, kaip pareigūnės, kompetencija) prekės nusiunčiamos į taip vadinamą „raudoną kanalą“ patikrinimui. O tai reiškia, kad sėdėsi ir ilgai bei kantriai lauksi, kol kita pareigūnė ras laiko, su jumis nuvažiuoti iki DHL sandėlių ir prekes patikrins. Nuvažiavus, patikrinus, nieko nei draudžiamo, nei nedeklaruoto, nei deklaruoto kitaip nei yra, neradus, važiuojate atgal.
Tada pirmoji inspektorė, išklausiusi kolegės, kuri tikrino, kad nieko ji ten kažko kitokio nepamatė, nusprendžia, kad visgi prekės tiek kainuoti negali ir reikia perskaičiuoti mokesčius. Jūs, aišku, su viskuo nuolankiai sutinkate, kadangi po 5 valandų sėdėjimo muitinėje jaučiatės kaip didžiausias Lietuvos, ką ten Lietuvos, pasaulio kontrabandininkas.
Mieloji pareigūnė labai garsiai dūsaudama ir visaip kitaip reikšdama nepasitenkinimą imasi skaičiavimų. Nepraėjus nė 1,5 ar 2 valandoms, suskaičiuoti pasiseka. Papildomų mokesčių NET 121 litas, kuriuos reikia susimokėti oro uoste esančiame Medicinos banke. Važiuojate ten, susimokate 121 litą ir 15 (!) litų bankui už įmoką.
Grįžtate. Inspektorė pasižiūri mokėjimą ir pamato, kad banko darbuotojas neteisingai įrašė įmokos kodus, todėl jam paskambina (!). Kažkaip įtartinai tas skambutis pasirodo, na, bet šią temą gal paliesime kitą kartą.
Tada greit greit važiuoji atgal į oro uostą, kad perrašytų mokėjimą su teisingais kodais. Parveži.
Inspektorė sėdi ir burba sau panosėje „kad vaje, kokia nesąmonė, visą dieną dirbau dėl kažkokių 121 Lt“. Bet, o dievai, nepraėjus nė 8 valandoms prekes išmuitina ir atiduoda deklaraciją.
Praeina savaitė... Jūsų užsakytos (tos pačios ) prekės pasiekia Vilniaus oro uosto muitinės postą. Bandome spėt, ar situacija nepasikartoja? Prekių pirkimo kainų įrodinėjimas persikelia į teritorinę muitinę, bet situacija beveik analogiška, tik moteriškė kur kas malonesnė.
Beje, šalia labai panašiai laiką praleido pora, nusprendusi pataupyti ir iš Kinijos parsisiuntusi vieną vestuvinę suknelę. Buvo išvadinti ir melagiais, ir aferistais, ir dar visokiais žodžiais. Nes „suknelės Lietuvoje 700 Lt kainuoja, o čia rodo kažkokius niekingus 50 dolerių".
Todėl manome, kad tokių istorijų ir tokių situacijų galimai patiria beveik kiekvienas, susiduriantis su šio posto darbuotojais. Labai keista, kad, pasirodo, niekam tu žmogus nepasiskųsi ir niekam nieko neįrodysi, nes muitinės pareigūnas visada teisus ir visada į tave žiūrės kaip į potencialų apgaviką, kol tu jam neįrodysi kitaip.
O įrodyti negali, kadangi jis tavęs neklauso, tavo pateikti dokumentai jiems kažkodėl nesiskaito. Be to, dar ir dėl to, kad jie absoliučiai neparengti darbui, visiškai nesidomi naujovėmis bei internetine prekyba ir net, cituoju, "ne mūsų čia reikalas domėtis“...
Ar yra išeitis? Yra. Išeitį daugelis Lietuvos įmonių, importuojančių prekes, jau surado – siunčiasi prekes per Lenkiją, aplenkdami taip dirbantį mūsų oro posto punktą. Tik reikia pažymėti, kad visus mokesčius sumoka taip pat ne į Lietuvos, o į Lenkijos biudžetą. Mūsų valstybė dėl tokių valstybės pareigūnų (kurie, beje, yra išlaikomi iš to paties biudžeto) praranda tikrai didelius pinigus.
***
Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė, Muitinės departamento atstovė spaudai:
„Dėkojame už nuoširdžią portalo lrytas.lt skaitytojos nuomonę ir apgailestaujame, kad teko patirti nelabai malonių įspūdžių atliekant muitinį tikrinimą.
Pastaraisiais metais gerokai išaugus internetinės prekybos apimtims, didėja ir muitinės pareigūnų darbo krūvis. Viena iš pagrindinių muitininkų užduočių – tiksliai ir teisingai apskaičiuoti mokesčius už importuojamas prekes. Muitinės pareigūnai savo darbe vadovaujasi Europos Bendrijos muitinės kodeksu, jo įgyvendinimo nuostatomis, kitais Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos nustatytais teisės aktais, kuriuos privalo vykdyti ir saviveiklos čia negali būti.
Skaitytoja paminėjo „raudonąjį kanalą“. Įvertinus riziką, muitiniam tikrinimui į „raudonąjį kanalą“ prekes nukreipia ne pats pareigūnas, o muitinės deklaracijų apdorojimo sistema. Pareigūnui tai reiškia, kad prekes reikės patikrinti detaliai. Toks tikrinimas užtrunka, tačiau tai jokiu būdu nepateisina nemandagaus ir nekorektiško pareigūno elgesio.
Muitinės klientams visada siūlome, jeigu kyla nesusipratimų ar nesusikalbėjimų muitinės postuose, kreiptis į pamainos viršininką, kuris padės išspręsti kylančius nesusipratimus.“
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
