Merginos minčių dėstymas skambiai pavadintas „Norėčiau pažiūrėti egzaminų sudarinėtojams į akis“, tačiau perskaičius kyla noras pažiūrėti tai vargšei mergaitei į akis ir apskritai sužinoti, kieno gi čia toks auksinis mąstymas. Mergina guodžiasi, kad jai egzaminai kelia neapsakomą siaubą, ji jaučia, kad „šį kartą susimovė“. Piktinasi mokslo sistema, mokytojais, o ypač dantį griežia ant egzaminų užduočių sudarinėtojų ir netgi bando mesti jiems iššūkį – išlaikyti jų pačių sudarytus egzaminus 100 procentų.
Mergina taip pat mini nežmoniškas (pabrėžiu - nežmoniškas) sąlygas egzaminams laikyti - juk jie įleidžiami į patalpas BE VADOVĖLIŲ, INTERNETO. Ji jaučiasi kaip kalinė, kadangi tris kartus buvo paprašyta parodyti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Reziume - mergaitė išsigandusi, nepatenkinta, mano, kad egzaminuotojų pagrindinis tikslas yra nužudyti jauno žmogaus viltis.
Norėčiau paanalizuoti jos mintis. Visų pirma, mergina pirmoje pastraipoje teigia, kad laikė anglų egzaminą todėl, kad yra įsitikinusi - be užsienio kalbos žinių įvertinimo neįmanoma konkuruoti mūsų visuomenėje (neaišku dėl ko konkuruoti, bet greičiausiai turi omeny dėl geresnio išsilavinimo ar geresnių pareigų). Antroje pastraipoje ji ima pati sau prieštarauti ir teigia, kad egzaminą laikė tik dėl savęs ir kad jai jis jokios ypatingos įtakos neturės.
Šioje vietoje, dar tik beprasidedant straipsniui jau ima aiškėti viena liūdna tiesa - mergina nesupranta, dėl ko laiko egzaminus. Ji nesugeba išsigryninti, kokių tikslų siekia ir ką reiškia jai šie žinių patikrinimai. Vėliau ji ima kvestionuoti ar mokytojai yra pakankamai kompetentingi paruošti ją egzaminui. Šioje vietoje galiu pasakyti tik tiek, kad egzaminams ruoštis niekas geriau nepadės nei pats mokinys sau.
Mokytojo pareiga – nukreipti mokinį teisinga linkme, bet visą pasiruoimo darbą jis turi atlikti pats. Ir beje mokytojai sako, kad patys tokio egzamino neišlaikytų, nes nori kuo labiau priartėti prie mokinių, „suprasti“ juos neva, parodyti palaikymą ir užuojautą, o taip pat kartu pateisinti save kaip mokytoją, parodyti, kad ne jie ir ne mokinys įdėjo per mažai pastangų, o kalti vėl gi – patys egzaminai savaime.
Tikriausiai iš visko, ką ši mergina pasakė mane labiausiai nustebino jos mintys apie griežtą egzaminų tvarką – pasų tikrinimą, draudimą neštis telefonus. Ji tai pavadino „jausmu lyg būtų kalinė“. Visų pirma, pradėsiu nuo to, kad ne egzaminuotojams reikalinga ši griežta tvarka, o mokiniams. Tai jiems yra aktualu, kad galimybės būtų lygios ir visi būtų sąžiningi, kadangi nesąžiningas elgesys egzaminų metu (nusirašinėjimas, šperų įsinešimas, telefono su interneto prieiga turėjimas) iš esmės reiškia, kad mažiau gabus mokinys gali tikrąja šio žodžio prasme atimti studijų vietą iš kito, galbūt gabesnio, tačiau deja sąžiningo moksleivio.
Jeigu esi nesąžiningas arba turi ketinimų toks būti, galbūt tikiesi, kad pavyks nusirašyti, tuomet ir jautiesi kaip kalinys. O tų, kurie eina ramia sąžine, tokie formalumai kaip paso paprašymas neturėtų trikdyti. Tuo labiau, kad yra tokių žmonių, kurie kasdien taip įleidžiami ir išleidžiami iš darbo.
Kitas dalykas – šie egzaminai ne veltui vadinasi „brandos“. Jie ne tik parodo tavo žinias, bet parodo ir tavo brandą. Ar sugebėsi suplanuoti savo laiką, ar esi pakankamai atsakingas, kad sugebėtum nepamiršti paso namie, ar esi pakankamai subrendęs, kad būtum sąžiningas prieš save ir kitus?
Esmė yra labai paprasta, žmogus tokia būtybė - kai jam nesiseka, kai jis mato aplink tuos, kurie yra aukščiau, jis visada bandys save pateisinti, nes labai sunku yra pripažinti, kad kažką negerai daro pats. Sunku pripažinti, kad įdėjo per mažai pastangų ir darbo, kad nėra toks gabus kaip bendraamžiai. Pagaliau ne visiems juk tas aukštasis mokslas skirtas. Neprivalo visi įstoti į universitetą.
Gali ir kitaip gyventi jeigu matai, kad tau per sunku, niekas už tai per galvą neduos. Tiesiog apmaudu žiūrėti, kaip kai kurie darosi sau gėdą ir rašo tokius straipsnius. Linkiu šiai merginai brandesnio požiūrio į ją supantį pasaulį, pagarbos kiekvienam savo darbą dirbančiam ir daugiau susipratimo aplinkoje.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
