Praėjusiais metais pati buvau abiturientė. Egzaminų taip pat laukiau su didele baime akyse, bet nepasidaviau, mokiausi, nes žinojau, kad ateityje laukia didesni išbandymai ir sunkumai. Ir neklydau.
Skaitydama dvyliktokų čia parašytus laiškus pagalvoju, ką jie darys, kai bus studentai... Galėtų studentai dažniau apšviesti būsimus abiturientus, kad jų laukia ne rožėmis klotas kelias.
Pati šiuo metu baigiu pirmą kursą, kuris buvo pilnas visokių išbandymų, bemiegių naktų, sveikatos sutrikimų. Vien per pirmus metus praleidau 23 bemieges naktis prie darbų ir knygų, eidavau į paskaitas nemiegojus ir tokia buvau ne aš viena, o dauguma mūsų kolegijos studentų. Mums jau yra normalu atėjus į kolegiją matyti, kaip studentai per pertrauką įsitaiso ant kėdžių pamiegoti. Dėstytojai patys gerai žino, kad nėra lengva mokytis, bet norėdamas pasiekti kokių nors rezultatų, turi ne verkti ir dejuoti, kaip sunku, o geriau paimt knygą į rankas ir mokytis. Jūs dabar verkiate, kad sunku, o ką kalbėsite, kai būsite studentai? Studijos visų dalykų yra nelengvos ir, norint kažko pasiekti, turėsite dirbti ir nepalūžti, ypač tada, kai kurse vyraus toks dalykas kaip konkurencija, dėl skatinamosios stipendijos ar nemokamos vietos. O ką dar kalbėti apie skolas, už kurias tenka mokėti nemažus pinigus ir niekam nerūpi ar tu, ar tavo šeima, tų pinigų turi.
Turite išmokti susitaikyti su esama situacija, nes gyvenime teks priimti sunkesnius sprendimus, kurie daug labiau nulems jūsų gyvenimą, nei šie egzaminai. Linkiu visiems sėkmės, ypač stojant į kolegijas ar universitetus, nes ten jūsų laukia daug didesni išbandymai.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
