Laiškas V.Andriukaičiui: „O kaip jūs elgtumėtės mano vietoje?“

Lietuva nori išsiskirti - ji nekompensuoja insulino pompų net mažiems vaikams. Tarkime, pamirštame tai, kad vaikas mažas ir norint jam suleisti insulino (tą darytumėte mažiausiai 5 kartus per dieną, jei nesugalvotumėte užkąsti tarp pagrindinių valgymų), reikia laikyti jį jėga (na, būna, aišku, ir išimčių), bet negalime ignoruoti to, kad tiesiog neįmanoma leidžiant taip vadinamais pen'ais insuliną dozuoti mažam vaikui reikalingomis dozėmis.

Daugiau nuotraukų (1)

Živilė

Jun 3, 2014, 9:52 AM, atnaujinta Feb 13, 2018, 6:08 AM

Lietuva nori išsiskirti - ji nekompensuoja insulino pompų net mažiems vaikams. Tarkime, pamirštame tai, kad vaikas mažas ir norint jam suleisti insulino (tą darytumėte mažiausiai 5 kartus per dieną, jei nesugalvotumėte užkąsti tarp pagrindinių valgymų), reikia laikyti jį jėga (na, būna, aišku, ir išimčių), bet negalime ignoruoti to, kad tiesiog neįmanoma leidžiant taip vadinamais pen'ais insuliną dozuoti mažam vaikui reikalingomis dozėmis.

Insulinas matuojamas vienetais, tad dozuojant insulino švirkštu galima suleisti minimalią pusės vieneto dozę, todėl jei vaiko paros dozė yra kokie 7-8 vienetai (na, nesigilinsiu dabar į visus niuansus, kad būtina leisti pastoviai bazinį insuliną, kurio per parą suleidžiama apie pusė paros normos ir kiekvienas žmogus yra individualus ir, pavyzdžiui, paryčiais pompos pagalba yra dozuojama tik 0.075 (taip taip, aš nesuklydau su 0 skaičiumi), per valandą), pasakykite man, ar vaikas bus laimingas ir sveikas?

Pasaulyje jau suvokta, kad nuolatinis gliukozės monitoringas yra ne komfortas, o būtinybė, siekiant, kad liga būtų tinkamai kontroliuojama, tai sąlyga žmonėms, sergantiems I tipo diabetu (kurių populiacija, kaip kažkur skaičiau visame pasaulyje (!) tesiekia Argentinos populiacijos dydį) gyventi normalų gyvenimą ir sulaukti senatvės, išvengti komplikacijų kuo ilgiau, tuo, manau, sutaupant ir sveikatos apsaugai skiriamas lėšas.

Aš nesvajoju, kad Lietuvoje būtų kompensuojamos tokios „prabangos“ priemonės, kurios man padeda pagauti staigius cukraus kiekio kraujyje kritimus. Aš siekiu to, kad mano vaikas nepatirtų sunkių hipoglikemijų, kurios gali neigiamai paveikti jo vis dar besivystančias smegenis, aš noriu, kad jis ir po 10 metų būtų toks pat protingas ir laimingas vaikas.

Bet užteks sentimentalumų, tiesiog paskaičiuokime. Insulino pompa, leidžianti dozuoti insuliną mažiausiomis dozėmis (0,025 vieneto), Lietuvoje kainuoja nuo 11 000 Lt, dabar rodos jau visi 12 000 Lt. Ne, 0 skaičiaus aš vėl nesuklydau. „Prabangos“ rinkinukas su gliukozės monitoringu kainuoja šiandien jau 14 500 Lt. Taip, perskaitėte teisingai, visa tai nekompensuojama valstybės. Jei norite naudotis nuolatiniu gliukozės monitoringu, pirkdami keičiamas dalis, jūs sumokėsite minimum 190 Lt ... į savaitę.

Jei pasirinksite tiesiog matuoti gliukozės kiekį kraujyje iš piršto, turėsite nusipirkti papildomai juostelių tiek, kiek kompensuojama, t.y. viso savo vaiko pirštuką baksnosite kokius 10 kartų per parą (su monitoringu jūs tai darysite tik kokius 3 kartus), nuolat kelsitės kokią 3-4 valandą naktį ir matuosite matuosite matuosite... Tai bus apie papildomas 150 juostelių per mėnesį, viena 50 vienetų dėžutė jums kainuos apie 50 Lt. Gerai, kad Lenkijoje net gliukozės sensoriai daug pigesni.

Bet viso išlaidos, siekiant, kad jūsų saldus vaikas gerai jaustųsi ir būtų sveikas, kas mėnesį artės link gražaus 1000 Lt. Ir aš neskaičiuoju to, kad jūs, greičiausiai, mesite savo karjerą, nes nebus žmogaus, kuris apsiimtų prižiūrėti jūsų ypatingą vaiką ir mokėtų bei jaustų tai geriau už jus. Jei perskaitėt tai, ką čia prirašiau, jau supratote, kad, nors tie keli litai, kuriuos teks primokėti už insuliną, neturės lemiamos įtakos išlaidoms tinkamai diabeto kontrolei, man tiesiog skaudu ir pikta, kad galima priiminėti tokius sprendimus. Insulinas kai kuriems žmonėms yra išgyvenimo sąlyga, be jo jie mirtų.

Todėl man sunkiai suvokiami tokie sprendimai. Norėčiau, kad sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis man paaiškintų, kaip jis elgtųsi mano vietoje. Turbūt jis, kaip ligoninėje sutiktas gydytojas, man pasakytų, kad trimetis jau yra pakankamai didelis suprasti, kad jei nori valgyti, reikia susileisti insulino. Na, ir viską suvalgyti. Nes kitaip bus blogai. Atsiprašau, bet mano nuomone dauguma trimečių to nesupranta. O jų mamos nori, kad jie būtų laimingi. Truputį per plačiai aš čia, bet tokia mano, saldainiuko mamos, reakcija į insulino priemokas.

P.S. pamiršau padėkoti Editai Mildažytei, kurios dėka Lietuvoje asmenims iki, rodos, 19 metų kompensuojamos keičiamos insulino pompos dalys už 300 Lt. Nors per 3 mėnesius tenka papildomai pačiam įsigyti insulino pompos dalių bent jau už 300 Lt, tai jau didelis žingsnis pirmyn. Tikiuosi ateityje jos bus kompensuojamos ne tik nepilnamečiams.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kodėl Kaukazo šalims nesiseka atsikratyti V. Putino?