Šviesoforus stebėjęs vilnietis suprato, kodėl dūstame spūstyse

Vidutinis amerikietis transporto spūstyse per metus vidutiniškai praleidžia savaitę. Nežinia, kiek laiko praleidžia vilnietis, nes to niekas netyrė. Viena kompanija neseniai pristatė algoritmą, padedantį reguliuoti eismą judriose sankryžose. Automobiliams artėjant prie sankryžos, ši sistema protingai reguliuoja jų srautus. Tyrėjai kuria algoritmus, kurie taip pat atsižvelgtų ir į sankryžoje esančius pėsčiuosius bei dviratininkus. Tačiau tai ateitis.

Daugiau nuotraukų (1)

Povilas Gaidelis

Jun 4, 2014, 10:00 AM, atnaujinta Feb 13, 2018, 5:11 AM

Tuo tarpu dabar miesto transporto eismo tvarkytojams tenka dorotis su paprastesnėmis užduotimis – racionaliai tvarkyti eismą turimomis priemonėmis – mums įprastais šviesoforais. Kaip tai daroma Vilniuje, pailiustruosiu keliais pavyzdžiais. Pabandėme ištirti tris artimiausias sankryžas, kuriose dažnai nusitęsia ilgos automobilių eilės.

Jeruzalės – Braškių gatvių sankryža. Šviesoforo žalia spalva eismui Jeruzalės gatve, žiba 60 sekundžių, o Braškių gatve – 35 sekundes. Tuo tarpu automobilių eismas Jeruzalės gatve dešimtis kartų intensyvesnis nei Braškių gatvėje. O piko valandomis tie skaičiai dar įspūdingesni. Šioje sankryžoje pakaktų vos kelių sekundžių žalios šviesoforo fazės tam, kad pėstieji galėtų pereiti Jeruzalės gatvę. Nuo Braškių gatvės ir nuo parduotuvės „Iki“ pusės pakaktų įrengti tik papildomą šviesoforo sekciją su žalia rodyklę į dešinę. Atlikus tokius pertvarkymus, nesusidarytų automobilių eilės Jeruzalės gatvėje. Sutaupytume ne tiktai degalų ir laiko. Oro tarša taip pat gerokai sumažėtų.

Kita sankryža: Molėtų plentas – Kairiūkščio gatvė. Važiuojantiems Molėtų plentu žalias signalas šviečia 60 sekundžių, o važiuojantiems iš Kairiūkščio gatvės – 40 sekundžių. Tuo tarpu Molėtų plentu važiuoja keliolika kartų daugiau automobilių nei šalutine Kairiūkščio gatve.

Labai įdomiai sureguliuotas šviesoforas, esantis Santariškių gatvėje. Pagrindinėje (Santariškių) gatvėje, kur eismas gana intensyvus, žalias signalas šviečia tik 20 sekundžių, o išvažiavimui iš ligoninės kiemų – 27 sekundes. Labai įdomi logika?

Atsimenu, jog anksčiau, dar sovietiniais laikais, miesto sankryžose stovėdavo studentai su sekundometrais ir tirdavo automobilių srautus. Dabar to svarbaus darbo niekas neatlieka, nors automobilių skaičius mieste padidėjo keliasdešimt kartų. O kam reikia? Esame labai turtingi, benzinas pigus ir laiko marios, kur skubėti? Dėl oro taršos, taip pat niekam neskauda galvos, nes valdininkų kabinetuose oras pakankamai švarus. Juk ten yra kondicionieriai.

Jeigu jūs, mieli skaitytojai, manote, kad prastai sureguliuoti šviesoforai - vienintelė transporto eismo Vilniuje problema, labai klystate. Toje pačioje Jeruzalės gatvėje įsikūrusi statybininkų mokykla. Šiame rajone yra daug gyventojų. Visi jie, norėdami nuvažiuoti į miesto centrą, privalo apvažiuoti „garbės ratą“ apie Santariškių žiedą. Susidaro 1 km nereikalingo kelio. Per metus šį ratą suka tūkstančiai mašinų. Kiek be reikalo sudeginama degalų ir sugaištama laiko, neįmanoma apskaičiuoti.

Kitas pavyzdys – Tuskulėnų gatvė, kurioje eismas vienos krypties. Važiuodami šia gatve, Jūs taip pat būsite priversti sukarti bereikalingus kilometrus, jeigu norėsite patekti prie namo, esančio gatvės kairėje pusėje. Kažkada čia buvo palikti pravažiavimai, įgalinantys vairuotojus apsisukti. Visus juos kažkas „užaklino“. O kam jie trukdė? Ir čia, matyt, nulėmė keista valdininkų - apsidraudėlių logika.

Šie paminėti faktai – tik ledkalnio viršūnėlė. Vilniuje tokių pavyzdžių būtų galima pririnkti šimtus. Jie liudija apie mūsų kai kurių valdininkų aplaidumą.

Vilniaus Gedimino Technikos Universitete (VGTU) ruošiami automobilių transporto specialistai. Ar nebūtų galima susitarti su universiteto vadovais, kad studentai praktikos metu atliktų autotransporto eismo tyrimą mieste? Manau, jog iš to būtų visiems nauda. Ne tik vairuotojams, bet ir miesto gyventojams. Kažkam gali atrodyti, jog tai smulkmenos.

Anaiptol. Racionaliai sureguliuoti šviesoforai šalies mastu leistų sutaupyti ne tik milžiniškas sumas pinigų, bet ir mūsų brangaus laiko.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.