Kai rezultatai jau žinomi, o iki stojimų lieka ant rankos pirštų suskaičiuojamos dienos, pradedi dvejoti viskuo, prasideda mano juokais vadinama masinė psichozė: „Kur stoti?“ Nesijaudinkit, ji baigsis. Sutinku, kad kai kurie aiškiai žino, ko nori, ir savo sprendimu yra užtikrinti, kaip rodo patirtis, dažniausiai tai į medicinos, biochemijos ar fizikos sritis patraukę jauni žmonės. Tačiau tai labiau išimtis nei taisyklė.
Socialiniai ir humanitariniai mokslai pateikia kur kas platesnį pasirinkimą, kuris ir veda link pasimetimo. Vis tik šios abejonės yra visiškai natūralus ir suprantamas procesas, būdingas kiekvienam, bent šiek tiek susirūpinusiam savo karjeros keliu. Labiausiai gąsdina nežinomybė: jaunas žmogus, tik ką pakilęs iš mokyklos suolo, dar sau negali atsakyti į klausimą, ko, iš tiesų, nori. Maža to, jis ir nežino, kas bus toliau, ar susiras darbą, ar įsitvirtins rinkoje. Gyvenimą kartina ir nenuilstantys „patarėjai“, kurie dalinasi savo tiesomis lyg aksiomomis, žinodami kur kas geriau už tave, kur tau reikia stoti ir kurioje srityje tu būsi geras. Ar verta jų klausyti? Čia jau spręsti tik Jums.
Tačiau kaip sutvarkyti tą chaosą ir audrų antplūdį galvoje?
Keli klausimai, kurie padės bent kiek palengvinti Jūsų „Verterio kančias“. Pirmiausia, atsakykite sau, kodėl abejojate. Vienas iš dažnų atvejų: „Aš noriu stoti būtent į šias studijas, bet negaliu pasakyti kodėl...“ Iš tiesų, kartais nėra lengva sau paaiškinti, kodėl būtent čia, kodėl sociologija, o ne ekonomika, kodėl filosofija, o ne politikos mokslai ar teisė. Bet, kaip gali sau tai paaiškinti, jei niekada nebandei. Tikiu, kad atvirų durų dienos ar aplankytos paskaitos kiek prašviesina tamsų koridorių, bet tikrai nepanaikina dvejonių.
Čia yra labiau nuojauta, lyg ir jauti, kad ten, bet dar iki galo negali sau to racionaliai argumentuoti. Bet ar reikalinga ta argumentacija? Kartais vidinis jausmas nuveda mus kur kas tinkamesniu keliu nei protingas paaiškinimas. Gal šiandien dar sau ir negalite atsakyti kodėl čia, bet po metų ar dvejų atrasite atsakymą. Ateityje teks rinktis ne tik studijas, bet ir darbą, stažuotes, verslo planus ir tikrai ne visada sau aiškiai galėsite atsakyti „kodėl“, juk pasirinkdami vieną galimybę, visada kažko atsisakome, o kai atsisakyti sunku, belieka tik pasikliauti nuojauta, kurios tikrai nereikia nuvertinti. Ne viską šiame racionaliame pasaulyje galima paaiškinti protu.
Antroji dažna abejonė: „Taip, šios studijos man itin patrauklios, bet man atrodo, kad nesusirasiu darbo ir neturėsiu gero atlyginimo.“ Labai logiška abejonė, juk vis tiek rinkdamiesi studijas, galvojam apie ateitį, aišku, įdomu pasimokyti kelerius metus patrauklių studijų, bet valgyti tai reikės. Na, čia jau viskas priklauso tik nuo Jūsų, jei trejus ar ketverius metus iš įdomumo praleisite „bimbinėdami“, tai darbas Jūsų tikrai nesuras. Bet kuri sritis atveria savas galimybes, tik reikia jų ieškoti. Paklauskite savęs, kokių įgūdžių reikia Jūsų specialybei, ir klokite pagrindus nuo pirmųjų studijų metų. Kas tai gali būti? Pirmiausia, tai savanoriška veikla, ją susirasti nėra sunku, o ji ugdo Jūsų atsakingumą, atidumą, įsipareigojimą ir leidžia susipažinti su žmonėmis, kurie jau pažengę toje srityje, kuri Jus domina.
Kuo didesnis kontaktų tinklas, tuo daugiau ne tik žinių perimate, bet ir ateityje šie žmonės gali pasiūlyti Jums darbo vietas. Be to, visada yra galimybė pradėti dirbti nuo pirmųjų kursų, aišku, nereikia laukti darbo iš karto pagal savo sritį. Tačiau bet kuris darbas moko Jus veikti komandoje, palaikyti ryšius su kolegomis, spręsti konfliktus – tai baziniai dalykai, su kuriais susidursite bet kuriame darbe. Taip, visa tai yra ilgalaikės investicijos, gali būti, kad šią Jūsų patirtį įvertins po dvejų ar trejų metų, bet jei tikslingai judėsite, anksčiau ar vėliau ji tikrai atsipirks.
Dar viena abejonė: „O, jei įstosiu, ir man nepatiks?“ O, jei paragavote Jums neskanių ledų, toliau juos valgysite? Suprantu, kad antrasis klausimas nėra toks svarbus kaip pirmasis, bet savo esme atspindi pirmąjį. Tai yra realybė, kartais pataikom, kartais prašaunam ir ties tuo nesibaigia gyvenimas, mūsų švietimas leidžia be skaudesnių pasekmių ir nuostolių mesti studijas ir jas pradėti ar tęsti kitoje srityje, prarasti pusė metų ar metai netaps nuosprendžiu. Jei jausit, kad čia tikrai ne Jūsų, judėkite kita kryptimi.
Galiausiai, įvertinkite savo galimybes ir tai, kur esate stiprūs, gal artimieji Jus skatina mokytis fizikos ar matematikos, nes tai perspektyvu, bet jei Jūs nieko nesuprantate šioje srityje, kokiu tikslu rinksitės šią sritį, kad būtumėte ant iškritimo ribos ar kankintumėtės? Ne visi mes būsimi fizikai ar informatikai. Pačios savaime gal šios studijos ir perspektyvios, bet ar Jūs perspektyvus šioje srityje? Tas pats ir su aukštąja mokykla, kas sakė, kad būtina rinktis universitetą, baigę kolegiją, Jūs būsite gerais specialistais, jei tik nusimanysite toje srityje.
Mes visada turėsime daug pasirinkimų, galbūt nuėję į ekonomiką, būtume tapę gerais finansininkais, tačiau pasukome į psichologijos sritį, kurioje tapome vertinamais psichologais. Galėjome pasirinkti teisę ir dirbti advokatų kontoroje, bet pasirinkome politikos mokslus ir dabar dirbame ministerijoje. Taip, galimybių yra daug, tik jei jaučiate, kad patekote ten, kur Jums patinka, neklauskite savęs: „O jeigu būčiau pasirinkęs...?“ Vadinasi, Jūs pasirinkote teisingai, o baigę vienas studijas ir savo srityje įgavę patirties, ateityje visada galite pradėti naują karjeros kelią naujoje srityje.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
