Prieš egzaminą tėvai manimi tyliai baisėjosi: vakare prieš didžiąją dieną namie nesikartojau anglų kalbos. Ne - kaip ir visus metus, laiką leidau žiūrėdama filmus, žaisdama kompiuteriu ir „Skype“ kalbėdama su užsieniečiais (keistais akcentais) ne tik iš Anglijos, bet ir Pietų Afrikos Respublikos. Kitaip tariant, dariau viską, kas teoriškai turėjo nulemti nulemti neišlaikytą ar blogu rezultatu išlaikytą egzaminą.
Bet dėl manęs praradę viltį žmonės klydo: manau, iš egzamino gauti 100-uką padėjo būtent tai, dėl ko visi mane barė. Filmuose skambanti anglų kalba, gyvi pokalbiai su užsieniečiais suteikė pačius geriausius įgūdžius klausymo daliai, per kurią daug kas suklupo.
Žinoma, aš lenkiu galvą ir prieš savo anglų kalbos mokytoją. Per pamokas daug ruošėmės egzaminui: praktikavomės klausymo, skaitymo užduotis, taip pat rašėm ir rašinius pagal visas egzamino taisykles.
Manau, kad dėl per pamokas pateiktų užduočių nebuvau šokiruota valstybinio egzamino klausymo dalies – tiesa, ji nebuvo iš lengviausių, bet palyginus su anglų kalbos bandomuoju – juokų darbas.
Daugiausiai abejonių egzamine sukėlė žodis „colossal“ (ir visgi jame prirašiau vieną nereikalingą „l“ raidę). Iš viso padariau dvi klaidas, bet tai nesukliudė būti įvertintai 100-uku.
Baigdama noriu kreiptis į būsimų abiturientų tėvus: per daug nesmerkit savo vaikų už prie kompiuterio „švaistomą“ laiką. Tai irgi yra naudinga praktika.
Tiesa, negaliu būti tikra, ar dėl anglų kalbos praktikavimosi internete nenukentėjo kitų egzaminų rezultatai.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.