Trečiadienį, birželio 18 d., kaip tyčia vakare, kuomet šeimos klinikoje jau niekas nebedirbo, pirštas ėmė tvinkčioti, matėsi, jog po nagu yra pūlinys. Esu stropi mokesčių mokėtoja, tad nuvykau į Šiaulių respublikinės ligoninės priėmimo skyrių, tikėdamasi pirminės pagalbos.
Buvau labai nustebinta, kad šiaip jau būdavęs pilnas priėmimo skyrius (dažokai tenka vežti dėl širdies negalavimų garbaus amžiaus mamą) 20.30 val. buvo visiškai tuščias. Koridoriumi vaikščiojusi moteris nukreipė į 17 kabinetą. Ten šnekučiavosi 2 moteriškės. Išdėsčiau savo bėdą. Man griežtai buvo pasakyta, kad už pagalbą - tai nėra pirmoji būtinoji - reikia susimokėti 97 litus. Bandžiau aiškintis, už ką, juk moku mokesčius, bet gavau atsakymą, kad reikėjo kreiptis į šeimos gydytoją prieš mėnesį, kuomet susižalojau (betgi neskaudėjo!). O jei noriu nemokamai, rytoj turiu kreiptis į šeimos gydytoją, gauti siuntimą, tuomet eiti pas chirurgą.
Mano drebantis balsas ir aiškinimas, jog labai skauda ir tik vakare skaudėti pradėjo, nesujaudino nei tų moterų, nei ūmaus seno gydytojo. Mokėk, tada tau bus suteikta pagalba. Išėjau ir pasijutau tokia menka žmogysta nereikalingų žmonių šalyje. O gydytojas? Kur jo priesaika? Tuščias skyrius, klausosi bobelės muzikos, plepa, laiką stumia, gydytojas atėjo kažką kramtydamas. Tad visai nesistebiu, jog žmonės bėga iš šalies, kurioje bujoja biurokratizmas ir kyšininkavimas. Pasilengvinau savo skausmą - sukandusi dantis pakišau po nagu adatą ir pradūriau pūlinį. Mirkau pirštą sodos, druskos ir karšto vandens tirpale ir rašau šią žinutę. Širdyje nusivylimas begalinis.
***
Atsako Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus vedėja Daiva Jautakienė:
„Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrius dirba, vadovaudamasis LR sveikatos apsaugos ministro 2004 metų balandžio 8 dieną pasirašytu įsakymu „ Dėl būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei mąsto patvirtinimo“, kuriuo numatyta, jog kiekvienas pacientas turi teisę gauti nemokamą būtinąją sveikatos priežiūros pagalbą, kompensuojamą iš valstybės bei privalomojo sveikatos draudimo pagal LR įstatymus ir kitus teisės aktus.
Tačiau įsakymo punktuose numatyta ir medicinos paslaugų teikimo tvarka, kurios laikydamiesi ir dirba Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus medikai. Skundą parašiusi pacientė į Priėmimo skyrių kreipėsi iki 20 val. – tai pirminės sveikatos priežiūros darbo laikas, kurio metu medikų pagalbos ieškantys žmonės ir turi kreiptis į pirminės sveikatos priežiūros įstaigą.
2014 metų sausio 8 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir apmokėjimo tvarkos“ numatyta griežta tvarka, kurios laikydamiesi medikai bei pacientai pasiekė, kad į ligoninių Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrius nebeplūstų pacientai, kuriems nereikalinga skubi pagalba, nes jų gyvybei joks pavojus negresia, todėl medikai gali teikti būtinąją medicinos pagalbą tiems, kuriems ji reikalinga neatidėliotinai bei kurie į ligoninę atvyksta su šeimos gydytojų siuntimais. Be siuntimų į stacionarą priimami tie pacientai, kuriems turi būti suteikta būtinoji medicinos pagalba, ar kitais įstatymų numatytais atvejais.
Tačiau pacientų srautas išlieka didelis – per parą ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje apsilanko ir medikų pagalbos sulaukia per 200 pacientų. Pagal indikacijas pacientui gali būti skiriamas ambulatorinis gydymas, gydymas stacionare arba pacientas siunčiamas į specializuotą ligoninę.
Pacientai į skyrių priimami bei į ligoninę guldomi laikantis įsakymo „Pacientų teisės ir pareigos sveikatos priežiūros įstaigoje“. Taigi Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje priimami planiniai ir skubios būklės pacientai. Pirmiausia apžiūrimi sunkiausios būklės pacientai. Pagal poreikį atliekamos kardiogramos, rentgenogramos, kraujo tyrimai. Stebėjimo poste gali būti lašinamos lašinės infuzijos.
Akivaizdu, jog šios pacientės gyvybei pavojus negrėsė ir nė vienos paslaugos, kurios paminėtos, jai nereikėjo. Gydytojas, apžiūrėjęs pacientę, įvertino, kad nėra nei paraudimo, nei patinimo – tik pūlinukas, galėjęs susikaupti per mėnesį, kaip ir teigė pacientė. Tad tai – ne ūmus sveikatos sutrikimas ir jam įveikti nereikalinga skubi pagalba.
Gydytojas pacientei skyrė ambulatorinį gydymą, kurį teikia pirminės sveikatos priežiūros įstaiga. Pacientei paprašius, kad jai ambulatorinė pagalba būtų suteikta Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje, kuriame teikiama antrinio bei tretinio lygio sveikatos priežiūros pagalba, jai buvo pasiūlyta susimokėti už paslaugas, nes jas teikdami medikai pažeistų sveikatos apsaugos ministro įsakymą „Dėl pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir apmokėjimo“.
Įsakyme numatyta, jog pacientas, kuris kreipiasi į ligoninės Priėmimo skyrių poliklinikos darbo metu, už paslaugas moka pats. Tuo atveju, jei kreipiasi poliklinikos nedarbo metu ar švenčių dienomis, už priimamojo medikų suteiktas pirminės sveikatos priežiūros paslaugas mokėtų gydymo įstaiga – poliklinika.
Keista, kad pacientė per mėnesį nerado laiko kreiptis į šeimos gydytoją, o pagalbos ieško ligoninėje. Tai, kad pacientė medicinos pagalbą suteikė sau pati – akivaizdus įrodymas, kad jos būklė nebuvo nei ūmi, nei sunki. Tačiau pacientė akivaizdžiai rizikavo savo sveikata, nes ji galėjo užkrėsti organizmą infekcija, pati pradurdama pūlinuką. Gydymo įstaigose procedūroms yra įrengtas manipuliacijų kabinetas, chirurgijos kabinetas.
Viešosios stacionaro gydymo įstaigos tikslas ir paskirtis - kokybiškai suteikti reikiamą bei įstatymų numatytą medicinos pagalbą. Kas dabar bus kaltinamas, kai pacientė pati nesilaiko gydytojo paskirto ambulatorinio gydymo tvarkos dėl tolesnio gydymo ir užsiima savigyda?“
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
