Visų pirma pradėkime nuo to, kad studijuojant teisę, studentai turi būti ugdomi kaip kūrybiški ir mąstantys individai, o ne vien tik „iškalę“ bylas ar dėstytojų medžiagą. Daugumoje užsienio, ar Lietuvos universitetų studentai egzaminuojami esė ar atvirų klausimų forma (pavyzdys būtų VU), kai studentai turi rašyti apie kokią nors teisinę problemą ir ją spręsti pasitelkdami tai, ką yra išmokę ir įsisavinę.
Tokiu būdu kuriamas studentų kūrybiškumas, kritinis mąstymas, ko labiausiai ir reikia teisės profesijoje, kai tuo tarpu VDU teisės fakultete „mokoma“ apibrėžti rutuliuką, kuris žymi „teisingiausią“ atsakymo variantą.
Negana to, kartais išradingi dėstytojai paruošia tik sau suprantamus tiek klausimus, tiek atsakymų variantus. Daugumai pritinginčių studentų – tai puiki proga „praslysti“ ir pamėginti laimę tiesiog spėliojant.
Daug kartų asmeniškai matyta, kai vos prasidėjus egzaminui koks „vunderkindas“ išeina po 15-20 minučių. Kai dėstytojas paklausia, kokia forma norėtumėte rašyti kolokviumą, dauguma kaip avių banda mykia: “Testas, testas!” Egzaminavimo ar sesijos metu niekas nieko net neklausia, ateini ir skaitydamas pseudo sugalvotus teisinius klausimus ir bandai numanyti „Ką tas dėstytojas turėjo omenyje tai kurdamas, kuris gi atsakymo variantas „teisingiausias“?“
Tada pradedi galvoti, stengtis pažiūrėti giliau, bet iš viso to gaunasi vietoj sklandaus minčių ir argumentų „už ir prieš“ dėstymo tikras nervų karas su egzamino užduotimis ir laiku.
Negana to, jei studentas sugalvoja apeliuoti į „teisingą“ egzaminą, kone 100 proc. apeliacijų iš karto atmetamos kaip netenkinamos. Kyla klausimas, kiek studentai vertinami kaip asmenybės ir kiek jų teisinės žinios? O gal fakultetas žiūri tokiu kampu?
„Studentas – tai niekas, eilinis kirminas, tai koks skirtumas ką jis čia surašė, negaiškime laiko ir nieko mes netenkinkime, vis tiek jis „neteisus“.“ O juk tik įstojus buvo taip giriama, koks tai „vakarietiškas“ universitetas, kaip čia viskas „liberalu“, kaip čia „gerbiami“ studentai.
Laimei, šis universitetas yra baigtas, tad niekam nerekomenduočiau čia studijuoti, ypač teisės.
Apie kitus fakultetus nėra girdėti kažkokių nusiskundimų. Daugelis sako, kad teisės fakultetas – tai pasipūtėlių, save garbinančių studentų-„teisininkų“ irštva ir fakulteto vadovybės diktatūra kaip tik jiems patogu prieš eilinius stundentus, o kuriama „tvarka“ daugumoje atvejų prasilenkia su elementariu žmogiškumu ir logika.
Negana to, kad studentui apribota saviraiškos laisvė per atsiskaitymus, paskaitos vyksta dar keistesniu principu. Čia nėra vadinamųjų grupių, studentai čia vaikšto į paskaitas srautais, po 70-90 studentų paskaitos metu. O tokiose spūstyse tikrai ne daugelis nori kalbėti ir laisvai diskutuoti su dėstytojais, kai aplink tiek kandžių „kolegų“.
Antras dalykas, kuris krenta į akis – administracija. Kai kurios ten dirbančios moterys, kurios vadinamos referentėmis, save laiko visažinėmis, o su studentais „bendraujama“ ir „padedama“ tokiu principu: „studijų reguliavimas, niekas nekeičiama, mes niekuo negalime padėti, tokia tvarka, jūsų bėdos – ne mūsų, viskas parašyta juoda ant balto, mokėkite skaityti“.
Einant toliau, „vakarietiškas“ universitetas, tiksliau, jo teisės fakultetas krenta dar labiau su savo „vakarietiškumu“. Pasirašant studijų sutartį, niekas nekalbėjo apie angliškus teisinius dalykus ir egzaminus užsienio kalba ir privalomus vasaros semestrus, kurių dėka gaunamas Mičigano valstybinio universiteto „transnacionalinės teisės sertifikatas“.
O kabliukas tame, kad jei net studentas ir nepageidauja gauti vadinamąjį sertifikatą, vis vien turi registruotis ir klausyti angliškus teisinius dalykus. Dėka to, studentai tiesiogine to žodžio prasme smaugiami visų mokslo metų laikotarpiu, stengiamasi į mažiau kaip 9 mėnesius sugrūsti visą „lietuviškąją“ teisę be studentų atostogų.
Paradoksalu yra tai, kad prieš egzaminų sesijas neskiriama jokių laisvų savaičių, net darbo dienų. Likus savaitei iki sesijos yra mokomasi paskutinių dalykų temų ir jos įtraukiamos į egzaminus.
Leiskite paklausti, kada studentams tinkamai įsisavinti ir išmokti informaciją? O gal jie robotai ir kaip pilkos avys turi viską „kalti“ semestro metu? O visa tai „karūnuoja“ vasaros semestras nuo gegužės pradžios iki birželio vidurio su užsienio dėstytojais iš JAV ar Europos, kurio metu paskaitos vyksta anglų kalba, o egzamino metu galima turėti anglų-lietuvių kalbos žodyną...
Dėl šio gražiai skambančio popieriuko studentams reikia per 5-rius metus studijų išklausyti 10 angliškų teisinių dalykų, jei to studentas neįvykdys – bus braukiamas iš studentų sąrašų, kitaip tariant – išmestas. Štai jums, gerbiamieji, ir „vakarietiškas“ liberalusis universitetas.
Čia pastudijavus jaučiasi ne liberalumas, o kažkokia diktatūra, netgi kvepia sovietmečiu, kada tau pasakydavo turėdavai vykdyti, nes kitaip lėks vienokia ar kitokia forma tavo galva.
Daug kas pasakytų „nepatinka – išstok“. Taip, tai padaryti galima, bet ką daryti, kai visa tai kainuoja praleistus ne vienerius metus VDU suole, o fakulteto „artes liberales“ pamatai tik 3, 4 ar tik 5 kurse, kai tenka gintis Magistro diplomą anglų kalba prieš komisiją, kurią sudaro užsienio dėstytojai, profesoriai, kurie ne „bum-bum“ nesupranta lietuviškai, o teisės terminai, tai ne mokykloje atpasakotas skaitinys.
Aišku, yra tikimybė „pakliūti“ ir pas lietuvius, bet tai jau daugiau sėkmės reikalas, nors diplomas, ar gintasi lietuviškai, ar angliškai – bus vienodas.
Leiskite paklausti savam pamąstymui, kur čia paslėptas lygybės ir proporcingumo principas? Ar tai normalu ir turi būti pro pirštus pražiūrima? Kaip jaustis studentui, kuris stovi prieš komisiją ir turi kalbėti, atsakynėti į klausimus užsienio kalba, o tai ne du kart du, kai nuo to priklauso 5 metai įdirbio, praleistų metų, ištąsytų nervų ir paliktos sveikatos vardan to diplomo ir „žinių“ apibraukiant rutuliuką per egzaminą...
Viena iš didžiausių apgavysčių yra ta, kad tikroji teisė parodoma tik 3 kurse, o du pirmuosius metus studentai verčiami klausyti įvairius modulius ir tik mažą dalį teisinių dalykų, kurie koduojami raide – C. Keista, kai studijuoji atrodo, kad teisę, bet du metus turi laikyti kvailus egzaminus iš įvairių pasirankamųjų dalykų kaip istorija, astronomija, ekonomika, vadyba, menai, literatūra ir pan.
Kitas dalykas, studentų atostogos. Yra buvę tokių metų, kada buvo mokomasi nuo rugpjūčio pradžios iki birželio vidurio be jokių atstogų. Na taip, teisės fakulteto administracija su vadovybe, dėstytojai taip pat žmonės, leidžia atsikvėpti nuo studijų bent per Šv. Kalėdas ir Naujus metus, nuo sausio 3 dienos vėl kibkime į išsvajotąsias studijas!
Šv. Velykos? Nė negalvokite, tokių švenčių gerbiamieji teisininkai nepripažįsta, o juk spaudžia grafikas ir studentus išmokyti reikia, o kokia kaina tai bus pasiekta, tai jau kita kalba. Beje, eksperimentai su studentais – tai šio fakulteto „auksinė rankelė“ vieną semestrą lankomumas privalomas, neduok, Dieve, praleisi 3 paskaitas be pateisinamos priežasties – būsi neprileistas prie egzamino ir turėsi kartoti kitais metais visą dalyką. Šaunu, tiesa?
Galiu nuraminti, tokia „tvarka“ jau panaikinta, bet įvestas privalomas egzamino išlaikymo mechanizmas. Iš semestrinių dalykų net gavęs studentas 10-uką iš kolokviumo, kurio vertė būna apie 30 % galutinio balo ir nepriekaištingai parašęs namų darbą (20%) tačiau nepasisekus per egzaminą (50%) ir jo perlaikymą, net jei bendra kaupiamo balo suma viršija 5-tą ar net 6-tą – studentui visvien įrašoma „skola“, o tas dalykas gali būti perlaikytas tik kitais metais, be jokių išimčių.
Taigi, kurgi tas vakarietiškumas, studentų pagarba, galų gale, žmogiškumas?.. Net Lietuvos teismai leidžia pateikti ieškinius praleidus pateikimo terminą su svaria, paaiškinama priežastimi, bet juk VDU teisės fakultetas yra aukščiau visko, net ir teismų!
Kitas, skaudus dalykas, tai plagijavimas, nusirašinėjimas per egzaminus ir tarpinius atsiskaitymus. Bėda yra ta, kad universitetas priima bet ką. Svarbu tik tai, kad moka pinigus ir „studijuoja“, o kaip tai daro ir kokiais būdais, tai fakultetas bejėgis susekti arba nelabai nori.
Tuoj bus papasakota kaip kai kurie „laiko“ egzaminus… Susisėda vienas šalia kito, su kolega iš dešinės ar kairės apsimaino egzamino užduočių lapais ir jau su kitu kolega iš kito šono rašo vienodą egzaminą su tais pačiais variantais. Taigi – tai ideali terpė dirbti „komandinį darbą“.
Būta ir dar įžūlesnių atvejų. Studentą nuo studento skiria mažiau nei metras, o vienas iš „pirmūnų“ taip sugeba persisukt ir netyčia patapt žvairu, kad žiūri ne į savo lapą, o į kolegos.
Apmaudu yra tai, kad besimokantieji kenčia per tokius studentus, kuriems kas jau kas, bet teisėje tikrai ne vieta. Iš tokių būsimų „teisininkų“, jau nekalbant apie jų kompetetingumą ir žinias, išsilavinimą ir erudiciją, vešės korumpuoti nusikaltėliai, prisidengiantys garbingu diplomu, o žmonių pasitikėjimas teisine sistema tik smuks toliau.
Yra gerų, atsidavusių savo darbui dėstytojų, bet reikia viešinti tokius dalykus, kurie čia buvo išvardinti, nes stojantieji, jauni žmonės kartais viską per daug mato per rožinius akinius. O ta laukta teisė pavirsta tik į bylų nagrinėjimą, sausų taisyklių ir kodeksų skaitymą ir per egzaminą rutuliuko užpaišymą ant „teisingiausio“ atsakymo varianto.
Atsako laikinai einantis VDU Teisės fakulteto dekano pareigas doc. Tomas Berkmanas:
VDU Teisės fakultetas dėkoja už išsakytą kritinę nuomonę apie vykdomas studijas. Kai kurias pastabas galime priimti ir tai bus pagrindas mūsų studijas tobulinti, tačiau su dauguma išsakytų minčių visgi negalime sutikti, nes jos atspindi labiau išimtinai individualų ir emocionalų situacijos vertinimą. Iš karto norime pažymėti, kad pagal paskutinio programos vertinimo išvadas dauguma studentų studijas Teisės fakultete vertina labai pozityviai.
Vytauto Didžiojo universitetas iš kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų išsiskiria plačiomis bendrauniversitetinėmis studijomis, kurias baigus ne tik suteikiamas kvalifikacinis laipsnis, bet kartu išugdomas gebantis savarankiškai bei kūrybiškai mąstyti, imlus naujovėms absolventas, aktyvus pilietinės visuomenės narys, siekiantis mokytis ir tobulėti visą gyvenimą. Teisės studijos Vytauto Didžiojo universitete parengtos pagal vakarietišką universitetų modelį. Šį pasirinkimą lėmė aukštos kvalifikacijos teisininkų, kurie būtų gerai įvaldę teisinę anglų kalbą, būtų įgiję platų, liberalų išsilavinimą ir galėtų dirbti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, poreikis.
Kiekvienas susidomėjęs vykdomomis studijomis asmuo gali susipažinti su programa, jos dėstytojais bei dėstymo metodika fakulteto interneto tinklapyje https://teise.vdu.lt. Fakultetas didžiuojasi pasaulinio garso vizituojančiais dėstytojais, kurie praturtina studentų žinias lyginamojo pobūdžio, tarptautinės teisės dalykais.
Fakultete taikoma įvairiapusiška žinių vertinimo tvarka, kuri leidžia patikrinti įvairius studentų gebėjimus: kai kurie jų tikrinami ruošiant namų darbus, kiti – rašant kolokviumus ar egzaminus. Egzaminai neretai pateikiami testo forma, kas leidžia garantuoti objektyvų vertinimą bei skaidrumą. Studentų rašymo gebėjimai patikrinami rengiant namų darbus, bylų analizes, rašant procesinius teisinius dokumentus paskaitų metu, taip pat studentai atlieka privalomą 3 mėnesių praktiką, dalyvauja teisės klinikose, kuriose ugdomi jų praktiniai gebėjimai.
Reikia pripažinti, kad studijuoti teisę nėra lengva. Būsimiems teisininkams studijų metu yra keliami aukšti reikalavimai, siekiant kokybiškai juos parengti būsimai profesijai. Pavyzdžiui, šiais metais studijas baigė tik 65% į pirmą kursą įstojusių studentų.
Galima būtų ilgai diskutuoti apie kiekvieną studento išsakytą priekaištą dėl studijų programos, tačiau norėtųsi pažymėti, kad šį pavasarį teisės studijų programą vertinusi tarptautinė ekspertų komisija nutarė, jog programa atitinka aukščiausius reikalavimus ir pasiūlė ją akredituoti maksimaliam 6 metų laikotarpiui.
Tarptautinė komisija pažymėjo, kad VDU Teisės fakultetas yra išsikėlęs aukštus ir ambicingus tikslus siekdamas išugdyti teisininkus, turinčius ne tik teorinių, bet ir praktinių gebėjimų bei galinčius dirbti nacionaliniame ir tarptautiniame lygmenyse. Ekspertai atkreipė dėmesį, kad fakultete daug dėmesio skiriama studijų kokybei užtikrinti. Pasak ekspertų, išskirtinis fakulteto bruožas yra didelis vizituojančių profesorių skaičius, prisidedantis prie aukštos studijų kokybės.
Labiausiai norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad komisijai itin gerą įspūdį paliko motyvuoti Teisės fakulteto studentai. Jie ne tik teigiamai vertino universiteto siūlomą Artes Liberales studijų modelį, sokratinį dėstymą ir tarptautiškumo galimybes, bet ir pažymėjo, jog egzistuojanti kolegialumo, bendruomeniškumo ir demokratiškumo atmosfera padeda siekti gerų studijų rezultatų. Viso to pasekmė yra aukštas programos absolventų įsidarbinamumas: net 88 proc. studijas baigusių studentų susiranda darbą per 6 mėnesius po studijų pabaigos, o daugiau nei pusė – jau studijų metu.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
