Kartą visai netikėtai mano kelyje pasipainiojo vyriškis. Atrodo, nelabai išsiskyrė iš kitų, bet bendrauti mums abiem patiko, radome bendrų temų ir humoro jausmas sutapo.
Vėliau sužinojome, jog esame to paties zodiako ženklo ir galbūt dėl to mes lengviau suprantame vienas kitą.
Kartą jis netikėtai man parašė žinutę į socialinį tinklapį. Tai nebuvo kažkokia ypatinga žinutė, tiesiog pasisveikinimas.. Ir šitaip mes pradėjome bendrauti. Iš pradžių tik internetu, bet vėliau viskas persikėlė į žinutes.
Šventai tikėjau, jog tikrai myliu savo vyrą, žinojau ir mintyse sau kartojau, kad negalėčiau jo išduoti su kitu, nes jis to nevertas. Žinau, jog geresnio už saviškį nesutiksiu, ir nei vienas manęs taip nemylės kaip jis. Mes skirti vienas kitam, mus suvedė pats likimas.
Bet štai išaušo diena, kai naująjį pažįstamą galėjau vadinti draugu. Pradėjome bendrauti intymesnėmis temomis. Nežinau, ar jis jautė tą patį, bet aš jaučiau, jog tarp mūsų veikia kažkokia nepaaiškinama chemija. Tai įvyko labai greitai ir netikėtai...
Pirmas pasisvečiavimas pas mane namuose, esant vaikams. Antras pasisvečiavimas – vėl pas mane. Trečiasis susitikimas, kuris vyko jo mieste, buvo ypatingas. Ten mes pirmą kartą pajautėme vienas kitą lūpomis.
Nekalti bučiniai ir glamonės vedė mane iš proto. Tai buvo mano iniciatyva. Jaučiau jog nusidedu, bet valdytis nesugebėjau, nes toji aistra buvo stipresnė už mane. Tiesiog žinojau, jog jau laikas skirstytis. Tą vakarą nieko neįvyko. Bet vis nenustojau galvoti apie tuos bučinius ir drugelius pilve. Juk paskutinį kartą juos jutau sutikusi savo vyrą. Ir tai buvo nuostabus jausmas. Supratau, jog turiu tai vėl ir vėl patirti.
Per kitą susitikimą mes net negėrėme arbatos, nes žinojome, jog susitikome ne tam. Tą vakarą ir įvyko didysis sprogimas, jaučiausi nuostabiai. Žinojau – ir jam tai buvo nuostabu. Bet supratau, jog visa tai turės kažkada baigtis. Žinojau – mus suvedė aistra.
Aš esu ištekėjusi ir nieko negaliu jam pasiūlyti. Juo labiau negaliu iš jo kažko reikalauti, nes jis – laisvas vyras.
Taip bėgo dienos, savaitės. Aš vis mąsčiau apie mūsų susibėgimą, bet nesitikėjau, jog dar ir antrąjį kartą jis bus mano glėbyje. Juk maniau, kad jis vyras, kuriam reikėjo moters vienam kartui.
Matyt, klydau. Jis ir antrąjį kartą grįžo į mano glėbį. Toks pats dvelkiantis nuostabiais kvepalais, toks pats tvirto sudėjimo. Lygiai taip pat kaip pirmąjį kartą jis man šypsojosi ir nuostabiai mane bučiavo.
Viskas būtų nuostabu, jei ne įvykis, kuris sukrėtė mane iki gelmių. Taip išėjo, kad vienas žmogus suprato, jog su manimi namuose yra dar kai kas. Mano draugas nuogas slėpėsi tualete. Bijojau, kad svečias nežengtų pro tas duris.
Galų gale jie nesusitiko ir, atrodo, galėčiau ramiai gyventi toliau. Bet va, sėdžiu gerdama brendį ir dalinuosi šiais išgyvenimais su jumis, nes mane graužia sąžinė.
Žinau, mielieji, jog daugelis mane vadinsite kale, kekše, pasileidėle ir sakysite, jog visos moterys vienodos, bet jei ne šis žmogus, aš ir toliau dievinčiau savo vyrą.
Bet man tai nerūpi, nes tokiu būdu aš supratau, jog tai – tik kūniška aistra, kurią žūt būt turiu patenkinti su naujuoju pažįstamu.
Ir galbūt ateityje mes ir vėl susitiksime, bet aš Dievą meldžiu vienintelio, jog tarp mūsų liktų tik kūniški malonumai ir neužgimtų meilė, nes meilę aš esu pasirinkusi ir žinau, jog tik esamas vyras mane dievina nuo galvos iki kojų.
Ir žinau, jog vieną dieną naujasis pažįstamas tiesiog mane paliks nieko nesakęs, nes ir jis sutiks savo gyvenimo meilę, o aš jam liksiu tik gražus prisiminimas.
Džiaugiuosi šia nuostabia patirtimi, nes tikiu, jog senatvėje gailėčiausi, jog pirmoji jo taip ir nepabučiavau. O juk viskas ir įvyko, nes buvau pirmoji, žengusi nuodėmės žingsnį.
Pabaigai: aš niekada nesigailėsiu šios nuostabios patirties ir nė už ką neatsukčiau laiko atgal. Ir visada mintyse dėkosiu naujajam pažįstamui, kad mano pilve vėl privertė plazdenti drugelius. Ačiū tau, naujasis drauge.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
