Papasakoti apie šią situaciją mane pastūmėjo tai, kad ne vienas aš, bet ir daugiau Lietuvos vyrų susiduria su šia problema: jeigu pora išsiskiria, tai automatiškai žmona yra teisi, o vyras kaltas. Mano žmona išėjo iš namų prieš šiek tiek daugiau nei metus, kartu pasiimdama bendrą kelių mėnesių dukrytę. Iš pradžių tikėjausi, kad tai buvo depresija po gimdymo, nes priežasčių išeiti nebuvo. Tačiau mėnesiams einant ji negrįžo.
Buvau priverstas paduoti skyrybų prašymą. Supratau, kad meilės iš anos pusės nebeliko, o gal ir net nebuvo.
Su tuo susitaikiau, tačiau labai liūdina, kad negaliu visaavertiškai bendrauti ir rūpintis savo dukryte. Yra sudaromos kliūtys, kad jos nematyčiau, bendraučiau kuo rečiau.
Dar kartą įsitikinu, kad moteris su mažamečiu vaiku gali daryti, ką nori, ir jos sudrausminti niekas negali. Tėvas šiuo metu yra visiškai ignoruojamas ir jokia institucija padėti negali. Paprasčiausiai noriu pasidalyti savo išgyvenimais, patirtais per metus, bei pasidalinti savo patirtimi kovojant dėl bendravimo su dukryte.
Paskutinį pusmetį skaitau jūsų straipsnius. Mačiau panašių atvejų, kai vaikai yra nuteikiami prieš tėvus. Manau, kad kai žmonės pykstasi, nebūna taip, kad tik viena pusė kalta, – abi pusės kaltos. Buitinių konfliktų, kivirčų tarp mūsų su žmona buvo, bet prieš ją rankos nekėliau, negirtavau.
Tikrai noriu neprarasti ryšio su vaiku, taip pat noriu padėti kitiems tėčiams išdrįsti ieškoti pagalbos ir nenuleidžiant rankų kovoti dėl savo vaikų.
Noriu pabrėžti, kad visą laiką rūpinuosi dukra, pervedu alimentus, į susitikimus ką nors atvežu, bet buvusiai žmonai to yra per mažai.
Jau metus mėginu dėl jos kovoti, bet vis įsitikinu, kad tai yra kova su vėjo malūnais, įsitikinu mūsų Lietuvos Respublikos instancijų neveiklumu ir bejėgiškumu.
1. Nuolat bendrauju su vaiko teisių skyriumi, tačiau žmona į jo raginimus nereaguoja, mat šis skyrius atlieka tik stebėtojo funkciją. Buvusi žmona atrėžia, kad vaiko teisės jai nė motais ir jie nieko jai padaryti negali.
2. Pasibaigus teismams gavau nutarimą, leidžiantį bendrauti su dukra kelis kartus per savaitę nuo 17 iki 20 val. ir kas antrą savaitgalį nuo 12 iki 18 val., bet ir tai nepadėjo.
Antstoliai padėti negali, nes jų darbo laikas yra nuo pirmadienio iki penktadienio, nuo 8 iki 17 valandos. O aš esu pats dirbantis žmogus ir su dukra matausi darbo dienomis nuo 18 val. 30 min. ir savaitgaliais.
3. Jau kelintas susitikimas baigiasi policijos pareigūnų iškvietimu (pvz., į vieną iš paskutinių susitikimų vietoj buvusios žmonos atėjo močiutė (jos motina. – Red.), kuri kurstė konfliktus, nesantaiką mažametės dukros (jai 1 metukai ir 4 mėnesiai) akivaizdoje, vartojo mane įžeidžiančius žodžius, neleido prisiliesti prie vaiko. Policija bejėgė, ji atlieka tik stebėtojo ir fiksuotojo funkciją, tačiau rezultatų pasiekti nepavyksta.
***
Buvusi žmona:
Viskas, kas parašyta skunde, yra melas, šmeižiama aš ir mano šeima. Esu šokiruota jo poelgio, jis akivaizdžiai meluoja dėl susitikimų. Esu labai geranoriška ir visada jam nešu dukrytę – ir per lietų, ir per sniegą, kad jis tik bendrautų su ja.
Bet, užuot bendravęs su dukra, jis susitikimuose mane žemina, pravardžiuoja, provokuoja, akivaizdžiai tyčiojasi iš manęs, kartu ir iš dukrytės. Tai, kad jis nuolat mato dukrytę, gali paliudyti kaimynai.
Teismo nutartį aš atsakingai vykdau. Kadangi dukrytė dar maža, vaiko paėmimo valanda nėra konkreti, o grąžinimas nustatytas griežtai, tačiau jis visada būna ilgiau su dukrele ir negrąžina jos konkrečiai tą valandą. Dėl to jam nepriekaištauju, nors dukrytei jau tai per vėlus metas, nes ją reikia maitinti, maudyti ir guldyti miegelio.
Aš plėšausi tarp darbo ir susitikimų, po darbo skubu namo, kad spėčiau į susitikimą, be to, skubinti turiu ir dukrytę, nes jeigu mes pavėluosime kelias minutes, jis pradės terorizuoti.
Iš tiesų labai gaila laiką skirti tokiems dalykams, nes dukrytė reikalauja daug dėmesio, o šiandien grįžusi iš darbo, užuot buvusi su dukrele ir ja rūpinusis, turiu vėl prisiminti visą istoriją, o tai yra labai skaudu, ir dar visa tai viešinti. Esu jo nuolat puolama iš visų pusių ir į visa tai jis įtraukia mūsų mažytę dukrelę.
Aš taip pat jau nebegaliu tylėti, pavargau nuo nuolatinių jo patyčių ir puolimų. Tikiuosi, kad galbūt jis mane išgirs ir paieškos pirmiausia problemų savyje, kodėl susiklostė visa ši baisi situacija, nuo kurios dabar kenčiame visi.
Aš nesu konfliktiškas žmogus, moku išgirsti, suprasti, bet kai mane nuolat žemina, tyčiojasi, plūsta mano kažkada labai mylėtas vyras, ir dar prie dukters, aš tylėti negaliu.
Be to, apie kokią meilę jis kalba, jei jau rugsėjo mėnesį, tik išsiskyrus, jis ves kitą moterį? Čia tik kaip pastaba.
***
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Odeta Tarvydienė: Tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai pripažįsta, kad vaikas visapusiškai ir darniai vystosi tik augdamas šeimoje, jausdamas meilę ir supratimą. Jį auklėti turi abu tėvai.
Jeigu tėvai, turintys vaiką, yra išsiskyrę (negyvena kartu), vieno iš tėvų, su kuriuo gyvena atžala, pareiga – suteikti galimybę vaikui bendrauti su kartu negyvenančiu tėvu, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Nė vienas iš tėvų neturi teisės kliudyti bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime.
Kliudymas bendrauti su vaiku vienam iš skyrium gyvenančių tėvų (jeigu jam tėvų valdžia nėra apribota tokiu būdu, kad būtų uždrausta bendrauti su vaiku, ir nenustatyta, jog bendravimas kenkia vaiko interesams) vertinamas kaip vaiko ir skyrium gyvenančio jo tėvo teisių pažeidimas.
Deja, tenka pripažinti, kad vaiko tėvo aprašyta situacija nėra išimtinis atvejis. Tokių atvejų, kai nevykdoma teismo sprendimu nustatyta vaiko bendravimo tvarka, pasitaiko neretai. Tarp vaiko tėvų dažnai kyla nesutarimų dėl teismo nustatytos bendravimo tvarkos vykdymo.
Kai tėvams nepavyksta susitarti ir rasti bendro sutarimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos, yra du tokios situacijos sprendimo būdai:
1. Kreiptis į antstolį dėl teismo sprendimo, kuriuo nustatyta vaiko bendravimo tvarka, vykdymo. Tiesa, paprastai antstolis ragina sprendimo nevykdantį vieną iš tėvų tinkamai užtikrinti numatytą vaiko teisę bendrauti su kartu negyvenančiu tėvu. Kraštutiniu atveju galimas priverstinis sprendimo vykdymas.
2. Kreiptis į savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrių, kuris, esant pagrindui, gali surašyti administracinį pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 1 d. už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams bei pagal 181 (3) str. 1 d. – už neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis ar kitokią vaiko teises pažeidžiančią veiklą.
Atkreipiame dėmesį, kad už netinkamą tėvų pareigų vykdymą tėvams gali būti paskirta ne tik piniginė administracinė nuobauda. Teismas gali įspėti tėvus, įpareigoti išklausyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus.
Asmenys, vengiantys vykdyti pastarąjį įpareigojimą, traukiami administracinėn atsakomybėn Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 (4) str. numatyta tvarka.
Daugiau informacijos apie tėvų ginčus dėl vaikų, skyrybas, su jomis susijusias problemas ir jų sprendimo būdus galima rasti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainės www.vaikoteises.lt skyriuje „Vaiko teisių apsauga“ („Dėl bendravimo su vaiku“) bei Pagalbos vaikams linijos www.pagalbavaikams.lt interneto svetainės skyriuje „Tėvų skyrybos“.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
