Vaikystėje jam teko patirti tėvo smurtą prieš mamą, jį patį, ginti jaunesnį brolį. Nors mama ir išsiskyrė su smurtaujančiu ir geriančiu vyru kai jam buvo šešeri, matyt, nuoskaudos vis dar glūdi giliai širdyje. Kiek teko sužinoti apie jo tėvą, gyveno vienkiemyje mažame miestelyje, valkatavo, alkoholis buvo nuolatinis palydovas. Kažkada vyras yra sakęs, kad buvo nuvažiavęs darbo reikalais į miestelį ir sutiko tėvą, paliko savo numerį, persimetė keliais žodžiais, tačiau taip niekada skambučio ir nesulaukė.
Galiausiai prieš metus tėvas savo noru pasitraukė iš gyvenimo. Ir ką jūs sau manote? Pirmiausia apie tai buvo pranešta Tadui. Jam užvirė kraujas, tačiau sutiko pasirūpinti laidotuvėmis. Deja, aš negalėjau jose dalyvauti, tą dieną man buvo svarbus egzaminas ir nenorėjau atsiprašinėti iš darbo, juolab, dirbau dar visai neseniai. Klausiau daug kartų ar jis nori, kad aš dalyvaučiau laidotuvėse. Tačiau jis primigtinai reikalavo, kad nedalyvaučiau. Širdyje žinojau, kad reiktų dalyvauti, palaikyti Tadą, tačiau negalėjau perlipti per save, o savo žaizdas jis norėjo išsilaižyti pats. Tačiau aš buvau su juo švelni, pasakiau, kad palaikau jį, kad jis nekaltas dėl to, koks buvo jo tėvas, ir pagyriau, kad nepabijojo prisiimti atsakomybės.
Savo gyvenime nesu patyrusi fizinio smurto, mane sieja artimi ryšiai su šeima. Tėvai ir išsiskyrė kai man buvo 16, tačiau puikiai sutariu su abiem tėvais. Tadas taip pat rado ryšį su mano šeima, puikiai sutaria su uošviu.
Esu pastebėjusi, kad Tadas nejaučia saiko alkoholiui. Mano šeimoje visi vyrai jaučia, kiek jiems reikia išgerti, ir geba atsisakyti, o Tadas ne kartą yra padauginęs, ypač kai geria stipriuosius gėrimus. Jei gurkšnojame alų, visada norės ir antro bokalo.
Bet tai, mano manymu, tapo problema tik pastaraisiais mėnesiais, nes jam atrodo, kad čia visiškai ne problema, o kai padaugina jis neatsimena, ką kalbėjo ir darė. Tačiau niekada nebuvo agresyvus – atvirkščiai, sakydavo, kaip mane myli, pasijuokdavau iš jo kitą rytą ir tiek. Juolab, kad tokie išgerinėjimai nebuvo dažni. Į kelis mėnesius maždaug kartą. Neatrodė, kad tai problema. Bet atrodo dabar, kai jis pakeitė darbą, tapo vadovu, susiduria su daug problemų darbe, kurias turi išspręsti. Ant jo pečių užkrauta daug rūpesčių, o jei kas nepasiseka, kaltina Tadą. Todėl vis dažniau vakarais jis būna irzlus, išgeria alaus, nori keisti darbą, aktyviai ieško kito.
Tačiau tai, kas nutiko prieš kelias dienas, man buvo visiškai netikėta ir labai išgąsdino. Padėjome Tado seneliams kasti bulves, man tai buvo įdomu, nes nesu pratusi prie kaimo darbų ir priėmiau tai kaip smagų nuotykį. Fotografavomės lauke tarp bulvių su krepšiais, sakė, kad parodys mano mamai, kaip dukra gražiai dirba.
Kai baigėme darbus, močiutė pakvietė prie pietų stalo. Aišku, ant stalo atsirado ir butelis, visi smagiai šnekučiavomės, susipažinau su nematytu Tado pusbroliu, tačiau ant stalo senelis nešė dar ir dar vieną butelį, pokalbiai vis jautrėjo, prisiminė vaikystę, praeitį.
Aš leidau vyrui išgerti, sutarėm, kad aš vairuosiu, bet po antro butelio mano pastabos, kad važiuojam namo, jam buvo nė motais. Žinau, kaip jis myli savo senelius, nes jie buvo užuovėja, kai jam buvo sunku. Galvojau, na tegu, ne dažnai atvirai ir nuoširdžiai pabendrauja. Bet nuo ramių pokalbių viskas perėjo į kažkokias nesąmones.
Tadas su pusbroliu ėmė kvailioti kieme, erzinti lojantį voljere šunį, spardyti atramas, kalbėti nesąmones, atsirado kažkokie mistiniai priešai, agresyvumas. Žvelgdamas žvėrišku žvilgsiu ir išpūtęs krūtinę sakė man: „Ką, norėtum, kad primuščiau?“ Sakė, kad gali ir šunį nužudyti, ir žmogų ir netgi mane. Žodžiu, jis – visagalis.
Aš bandžiau ji gražiuoju įsodinti į automobilį ir parsivežti namo, tačiau jis nesutiko, priešinosi, nubėgo į kiemą, pargriuvo ant žolės, bandžiau tempti už rankovės ir per jėgą įsodinti į mašiną, bet jis užpyko, pradėjo man grasinti ir vytis, skuodžiau nuo jo kuo greičiau, nes būtų tikrai užtvojęs. Įsėdau į automobilį ir parvažiavau namo. Ryte jis skambino ir, tarsi nieko nesupratęs, paklausė kodėl jį palikau kaime. Pusbrolis, matyt, irgi grįžo namo, palikęs jį su seneliais. Tadas paprašė pažįstamo, kad jį parvežtų.
Grįžęs liepė pasakoti kas nutiko. Nenorėjau, nes jaučiau kad apsipilsiu ašaromis. Bet viską išklojau. Jis nustebo, neprisiminė, kad taip prisidirbo, dar papriekaištavo man, kad jo rankinę palikau kieme, mat kas nors galėjo pavogti jo daiktus. Įsižeidė, bandė pagąsdinti, kad palikčiau automobilio raktelius ir dokumentus jam ir kad į darbą turėsiu eiti pėsčiomis. Išgėrė skardinę alaus, pagąsdino, kad jei nepatinku galim skirtis ir nuėjo miegoti. Jokio kaltės jausmo, tiesiog tyla.
Dabar jaučiuosi pasimetusi, nežinau, kaip elgtis jam išsiblaivius, nes bijau, kad padauginęs alkoholio gali vėl prarasti ribas ir elgtis taip kaip kažkada jo paties tėvas. Prašau patarkite kaip spręsti problemą...
***
Komentuoja psichologė Ramunė Želionienė:
Miela Simona, ačiū už atvirumą ir pasitikėjimą. Tikimės,kad Jums pavyks priimti sau svarbius sprendimus. Jūsų gvildenamos temos aktualios ne vienai moteriai Lietuvoje, deja.
Išminčiai bei psichologinių asmeninių konsteliacijų specialistai aiškina: kiekvienas žmogus, kuris gyvena sudėtingą gyvenimą, prisiima sunkią dalią tam, kad kitiems būtų lengviau. Visuomenėje yra šeimų, kurių sunkus likimas lengvina kitų šeimų likimus. Giminėje yra žmonių, kurių sudėtinga dalia lengvina kitų giminaičių likimus. Ir šeimoje vieno žmogaus skaudi patirtis lengvina kitų šeimos narių gyvenimus. Taip veikia visatos pusiausvyros dėsnis. Todėl visus tėvus valia gerbti. Visiems tėvams valia dėkoti už pačią brangiausią dovaną, kurią gavome – mūsų gyvenimus. Visa kita susikursime patys: kaip mokėsime, kiek norėsime.
Sunkaus likimo žmones galima laiminti, melstis už jų sielos ramybę ir pan. Bet ne teisti. Nežinau, kur jūs dirbate ir kokius egzaminus tenka laikyti, bet anapilin išėjusius žmones valia išlydėti garbingai. Jei ne tiesiogiai, tai mintyse. Tad siūlyčiau bent kapą vyro tėvo lankyti ir tvarkyti. Laisvos valios dėsnį gyvenime puikiai demonstruoja Jūsų sutuoktinis: po skaudžių išgyvenimų žmogus atranda jėgų kabintis į gyvenimą ir kurti savo sėkmės istoriją. Tai psichologinio atsparumo požymys. Ir tai džiugina.
Svarbu įsisąmoninti, kad net graži gyvenimo istorija turi savo duobių. Kaip nėra nė nievo šventojo be tamsios praeities, taip ir žmogaus nėra neklystančio. Tad linkiu Jums būti pasiruošusiai ne tik pačiai daryti gyvenime klaidų, bet ir priimti mylimų žmonių klaidas. Šis nuolankumo, susitaikymo dėsnis šeimoje pareikalauja labai daug pastangų.
Ir tai nereiškia, kad Jūs privalote kęsti bet ką. Tai reiškia pasistengti nuolat likti karališkoje orios moters pozicijoje. Kaip? Liaukitės būti draudėja arba leidėja alkoholio vartojimo. Nebūkite mama. Kam jums tokia našta? Vaikai būna ir nepaklusnūs. Geriau bandyti tartis. Su dideliu tikėjimu, kad kada nors pavyks. Vyras pats turi susivokti, kiek jam gana gerti. Žinoma, geriausiai visai nevartoti alkoholio, bet kalbėkime apie realius iššūkius dabartinėje situacijoje.
Pralošia moterys, kurios stengiasi sukontroliuoti vyro alkoholio vartojimą per balius. Kam sau gadinti nuotaiką? Mėgaukitės gyvenimu ir nesijauskite atsakinga už jau pilnamečio, o dar, anot Jūsų, brandaus vyro elgesį. Atsikratykite minties, kad Jums bus gėda dėl jo elgesio,nes jis tai ne Jūs, o Jūs - ne jis. Nebent jums mokami dideli pinigai už santuokinio vyro priežiūrą. Abejoju...
Būkite šalia jo tol, kol galite. Jei esate ne kokios nuotaikos, geriau kurį kartą visai nevažiuoti kartu ten, kur bus vartojamas alkoholis. Moteris turi gerbti vyrą ir moteriai labai sunkiai tai pavyksta, kai vyras negarbingai elgiasi net jei pats to nesuvokia. Prieš pasilinksminimą galima pasakyti ką nors, paprašyti, bet labiausiai vyrai pasimoko iš savojo elgesio pasekmių.
Tad susigalvokite ką nors: ką darysite jūs kitą kartą, kai jis bus jums per daug išgėręs? Pasakykite apie savo ketininus ir būtinai padarykite. Ne su pykčiu, o iš meilės sau ir jam. Klientės pasakoja apie neįtikėtinas sėkmes.
Netapkite vyro vairuotoja. Paprastai įmonių vadovai vairuotojus naudoja pagal tiesioginę jų paskirtį,o ne myli juos. Tad pagalvokite, ar tikrai norite leisti vyrui gerti ir jį vežioti ir kam jums viso to reikia? Nežeminkite savęs nei vyro ir neprašykite jo gražiuoju kitą kartą lipti į automobilį. Jums baigėsi dar gražiai. Bet tiesą savo brukti girtam žmogui gali būti pavojinga gyvybei. Paklūsta kai kurie vyrai, bet, patikėkit, vyriškumo juose nedaug. Nes nė vienas vyras negimė paklusti moteriai.
Jums nenaudingos visos situacijos, kuriose vyras užimtų silpnesniojo, neįgalaus poziciją. Vyras sukurtas būti stipriu. Tad neprisidėkite prie jo silpninimo. Visuomenėje labai daug mitų apie alkoholio vartojimą, tad siulyčiau pasidomėti ir peržiūrėti savo nuostatas. Kol dar neturite vaikų.
Taip jau nutinka, kad gyvenime susitinka dvi sielos, pajėgios pagerinti viena kitą. Jei jūs jaučiate saiką alkoholiui, o jūsų vyras ne, vadinasi, paprasčiausias sprendimas – jums atsisakyti alkoholio. Po teisybei, saikas alkoholiui neegzistuoja, tad linkiu išlipti iš iliuzijos. Jei galite jo atsisakyti, sudarysite visai kitas sąlygas pasirinkti gyvenimą be alkoholio ir savo vyrui.
Verta pasikonsultuoti su alkoholikų šeimos narius konsultuojančiais specialistais, gal net sudalyvauti alkoholikų artimųjų savipagalbos grupėse. Nes tai, ką jūs rašote, neramina. Vyras sudėtingoje situacijoje renkasi save skiesti, silpninti, o ne įveikinėti problemas. Bėgantis nuo sunkumų vyras nesukurs stabilumo nė vienai save gerbiančiai moteriai.
Bet jūs galite mažiau gerbti save, daugiau jį teisinti, globoti. Depresija pasibels labai greitai. Ir ilgam. Kai šalia vyro yra „hiperglobojanti mamytė“, prasigėrimas labai gresia. Tad pirma supraskite, kaip norite gyventi Jūs, pradėkite taip gyventi ir būsite geru pavyzdžiu ir įkvėpėja vyrui.
Nesikiškite tiek daug į jo gyvenimą, jis didelis. Tikėkite juo, jis viską įveiks. Mylinti išmintinga moteris nuolat kartoja: aš tavim tikiu, tu priimsi pačius geriausius mums sprendimus, tave lydės sėkmė.
Atkreipkite dėmesį: jūs tiek daug parašėte apie jį. O apie save? Tapkite sau svarbesne, liaukitės užsiimti asmenine psichoterapija vyrui, imkitės daugiau atsakomybės už save, mėgaukitės gyvenimu, mažiau plaukiokite vyro problemose,daugiau jį mylėkite, įkvėpkite. Kaip teigia psichologė Matina Targakova, greit viešėsianti Vilniuje, vyras - kaip agurkas: kokia moteris, toks ir marinatas.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
