Vestuves su būsimu vyru ėmėme planuoti prieš metus. Pasiskirstėme darbus, susitarėme su kunigu, baigėme sužadėtinių kursus, suradome viešbutį, kuriame vyks šventė. Aš rūpinausi šventės vieta, stiliumi, kartu su viešbučio direktore rinkome patiekalus. Vyras turėjo pasirūpinti svečių nakvyne ir povestuvine kelione. Darbais nusprendėme pasiskirstyti, nes taip patogiau, nelieka bereikalingų klausimų.
Didžioji dalis mūsų svečių buvo iš Vilniaus. Kitiems sugalvojome išnuomoti didelį butą, kuriame visi galės pasirengti šventei ir pernakvoti. Naršydami internete esančius skelbimus radome kelis mums tinkančius variantus. Galiausiai išsirinkome erdvų trijų kambarių butą „Karaliaus Mindaugo apartamentuose“, kurį nuomoja bet kokiam laikotarpiui – parai ar ilgesniam laikui.
Butas mums patiko, nes atrodė visai padoriai, buvo geroje vietoje, o ir kaina – 300 litų parai – neatrodė labai didelė palyginti su kainomis viešbučiuose. Pasiskambinome buto savininkui Andriui Būdai, susitarėme. Likus mėnesiui iki vestuvių į jo sąskaitą pervedėme 100 litų užstatą.
Po kurio laiko susiskambinome vėl, jis paminėjo, kad pats išvažiavo į užsienį, ir buto raktus vestuvių dieną mums paduos jo draugas. Padiktavo draugo telefono numerį, susiskambinome su juo ir susitarėme susisiekti vestuvių išvakarėse, kad galėtume susitarti dėl tikslios valandos. Mat savininko draugas nežinojo, kelintą valandą išsikraustys prieš tai bute gyvenę žmonės. Taip ir padarėme.
Dieną prieš vestuves paskambinome minėtam vyriškiui, tačiau jis neatsiliepė, išgirdome tik užsienietiškai kalbančią operatorę. Buvo dar rytas, tačiau supratome, kad kažkas ne taip. Susisiekėme su užsienyje buvusiu buto šeimininku A.Būda, kuris rėžė: „Draugas dingo!“
Ryt mūsų vestuvės, o buto – nėra! Sakysite, kas čia tokio? Galima išsinuomoti kambarį viešbutyje ir problemos nėra? Buto šeimininkas mums pažadėjo, kad suras kitą vietą, mat turi pažįstamų ir draugų, kurie nuomoja. Ir ką jūs manot? Aišku, kad dingo ir jis!
Su vyru čiupome kompiuterius ir ėmėme skambinti į viešbučius, ieškoti laisvų kambarių. Tai buvo rugpjūčio 22 diena. Perskambinom daugiau nei 20 viešbučių ir svečių namų, negalėjome patikėti, bet nebuvo nė vienos laisvos vietos.
Galiausiai vieno viešbučio administratorės paklausėme, kodėl Vilniuje neįmanoma išsinuomoti kambario. Atsakymas jos buvo toks: „Nejuokaukite, rugpjūčio 23 dieną kiekvienas metais būna anšlagas. Šiais metais dar ir „Velomaratonas“ , atvažiavę žmonės užsisako viešbučius. Baltarusiai atvyksta prieš mokslo metus apsipirkti. Būsimi studentai su tėvais atvažiuoja, tėvai nori savaitgalį praleisti sostinėje. Tad nepykit, bet šansų kažką rasti rytojui – labai mažai bet kuriame viešbutyje. Pas mus visos vietos rugpjūčio 23 dienai buvo užimtos jau prieš mėnesį.“
Žinoma, mes skambinome toliau. Galiausiai, jau sutemus, radome kambarį su viena lova Antakalnyje esančiuose svečių namuose. Ten nusprendėme apgyvendinti vieno iš mūsų tėvus.
Tačiau ką daryti su likusiais šešiais žmonėmis? Deja, bet teko juos apgyvendinti pas draugus ankštame kambaryje. Aišku, kad tai nebuvo tragedija.
Tačiau žinote, kas pikčiausia? Pikčiausia buvo tai, kad ruoštis vestuvėms pradėjome anksti, norėjome, kad svečiai nesijaustų įkalinti tradicijų ir bereikalingos atsakomybės. Vestuves planavome taip, kad visiems būtų kuo mažiau pareigų, nenorėjome savo draugų ir giminaičių užkrauti rūpesčiais. O nutiko priešingai. Paskutinę naktį.
Rašau apie savo patirtį todėl, kad kiti išvengtų susidūrimo su A.Būda, kuris internete nuomoja butus. Galbūt tokia situacija jam nutiko pirmą kartą, bet yra paprastas veiksmas – atsiprašyti ir grąžinti pinigus, juolab, kad visko gyvenime pasitaiko.
Bet ne. Jis dingo ir su buto raktais, ir su mūsų pinigais. Tiesiog žinokite, kad trumpalaikė nuoma gali jums apkarsti. Nors tai labai patogu ir gerokai pigiau, tačiau planuodami svarbią šventę nepamirškite mano pasakojimo.
***
Butus nuomojantis A.Būda, peržiūrėjęs jam darytus pavedimus, pripažino, kad sulaukė minėto avanso.
„Bet kad aš nelabai prisimenu, kas ten nutiko, tų pavedimų pas mane turbūt šimtas. Gali būti, kad taip atsitiko, bet tas žmogus man nė skambino, nė ką. Nežinau, kaip čia dabar išspręsti, paskambintų man ar ką. Tada aš buvau išvykęs į Čekiją ir įrodymus turiu, kad buvau išvykęs. Gali būti, kad perdaviau kolegai tą visą užsakymą. Matyt, nesusipratimas ir įvyko su kolega, nes pas mane tų problemų kaip ir nebūna niekada“, – kalbėjo A.Būda.
Verslininkas teigė, kad geriausia būtų, jeigu užsakovas su juo susisiektų. „Tegul paskambina man, atkapstysim visą tą situaciją, kas kaip įvyko – jeigu sumokėjo ir negavo paslaugos, padarysim grąžinimą bet kokiu atveju“, – pažymėjo pašnekovas.
Ar būtų atlyginta ir žmonių patirta moralinė žala?
„Įdomu, kaip ten ta moralinė žala dabar. Reikia įvertint, kas tenai yra. Tai atlyginsim moralinę žalą, jei esam kalti, reiškia, duosim pasinaudoti nemokamai butu“, – žadėjo A.Būda.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
