Atvažiuoju kitą sykį. Nueinu nusišvilpt. Grįžtu – manęs jau laukia draugai.
„Dokumentėlius pateikite, prašau. Jūs pažeidėte tokį ir tokį punktą.“
Sakau, aš tik išleidau žmogų ir nuėjau nusišvilpt.
„Jūs jau prieš valandą buvote atvykęs ir nuėjote nusišvilpt.“
Na, taip, šioje vietoje aš turėčiau suglumt. Nusišvilpimų skaičius mūsų valstybėje, matyt, reglamentuotas. Bent taip supranta draugas policininkas. Tiesą sakant, aš jau nenustebčiau, jei ir reglamentuotų. Sėdžiu mašinoj ir laukiu, kiek kainuos man šitas malonumas nusišvilpt. Tiesa, dar turiu nuostabią teisę pasireikšt. Tai ja ir naudojuosi – dalinuosi įspūdžiais su jumis.
Taigi, matydamas, kad aš esu visiškai abejingas jo atliekamiems procedūriniams veiksmams, policininkas įspėjo, kad atsispausdinčiau draudimo polisą (turiu jį planšetiniame), nes tokią bylą jie jau yra laimėję.
Taip pat paskelbė verdiktą: kadangi metų eigoje esu padaręs nusižengimų, tai teks sudalyvaut komisijoje, t.y. dar sykį pasimatyti su pareigūnais tame pačiame oro uoste. Įdomu, o gal draugai policininkai teiktųsi pasufleruoti, kur tuo metu statyti savo automobilį? 15 minučių nemokamo laiko aikštelėje nepakaks, turint omeny jų apsisukimo tempus. Darbas jų juk valdiškas.
Na, bet čia padėkokim mūsų šlovingai miesto savivaldai (rinkimai ne už kalnų – yra apie ką pagalvoti), kuri vis išradinėja dviratį, spręsdama parkavimosi oro uosto teritorijoje problemą, ir verčia vairuotojus jaustis kaip ant žarijų. Net tuos, kurie puikiai žino oro uosto tvarką.
Taigi, numatyta atsakomybė už mano prasižengimą – bauda nuo 100 iki 300 Lt. Už kelio ženklų nesilaikymą ir stovėjimą ne vietoje. Pateiktame pasirašyti protokole pareigūnas nurodė parašyti pasiaiškinimą. Su visu situacijai deramu rimtumu lengva ranka jau norėjau pasiaiškinti: „Nuėjau nusišvilpt“. Bet jis, nujausdamas kažką negero, sako: „Rašykit „sutinku“.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
