Viskas prasidėjo nuo, kad aš mokykloje buvau nelabai mylimas. Ir štai atėjo ta diena, kai buvo teikiami mokyklos baigimo diplomai.
Pagrindinė dalis praėjo be incidentų. Bet svarbesnė yra vakarinė dalis, kur atsiskleidžia visi buvusių bendraklasių santykiai.
Čia galbūt aš padariau klaidą. Man buvo aiškiai pasakyta, kad aš esu nepageidaujamas. Bet aš nebuvau baikštus žmogus. Taigi atėjau, o tada prasidėjo skaudžiausi įvykiai.
Pirmiausia aš buvau išvadintas kolūkiečiu. Na, mano kostiumas tikrai nebuvo „Armani“, bet normalus. Patyčios sklido iš visų pusių.
Vėliau atėjo tas momentas, kada reikėjo šokti mokyklinį valsą. Visi vaikinai išsirinko merginas, o man likusi buvo ne iš pačių mandagiausių. Kai tik ją pakviečiau šokti, ji man spjovė į veidą iš visos širdies. Net atsikrenkštusi. Juoko ir plojimų buvo daug.
Bet tai, kas įvyko po to, iš mano atminties neišdils visą gyvenimą. Kai išėjau į lauką, mane pasitiko vaikinų būrys. Jie man ištarė keletą žodžių, girdi, matyt, nesupratai, kas tau buvo sakyta, mane suspardė.
Pabudau po savaitės reanimacijoje. Mama jau buvo susitaikiusi, kad mane praras.
Visko išmokau iš naujo.
Išleistuves prisiminsiu visą likusį gyvenimą.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
