Be to, kad gyvenu aktyvų socialinį gyvenimą internete, mėgstu kelti sau iššūkius, prisiverčiu užsiimti veikla, kuri sukelia man diskomfortą, ir stengiuosi tą kylančią baimę įveikti. Vieną tokių sau mestų iššūkių, kuris turėjo padėti man įveikti jaudulį bendraujant su žmonėmis, kuriuos matau pirmą kartą, dabar vadinu savo hobiu.
Tai prasidėjo šių metų vasario pabaigoje viename Vilniaus sveikatingumo centre. Mano rytinių treniruočių laikas kelias savaites sutapo su vieno televizijos projekto treniruotėmis ir filmavimais. Plaukdama baseine galėdavau stebėti, kaip žinomi Lietuvos žmonės mokosi šuolio į vandenį subtilybių.
Po kelių tokių treniruočių nusprendžiau, jog pakaks tik dairytis, išsirinkau „žvaigždutę“ ir, pasiėmusi telefoną, paprašiau Moniką Šalčiūtę su manimi nusifotografuoti. Ši sutiko, atrodė dar labiau sumišusi, negu aš, tačiau dabar galiu didžiuotis savo „Facebook“ paskyroje turėdama bendrą nuotrauką su ja.
Žengus pirmą žingsnį, tolesnis kelias jau buvo lengvesnis – jaučiau netgi tam tikrą azartą prieiti, pakalbinti žmones, kurie dažnai atrodo labai tolimi, tačiau visų puikiai matomi. Tarp tolesnių mano „selfių“ aukų buvo Paulius Ambrazevičius, sutikęs nusifotografuoti su manimi, privažiavusia dviračiu ir išsidažiusia veidą Afrikos genčių raštais, Beata Tiškevič-Hasanova, kuriai tikriausiai kiek sutrukdžiau vakarienę viename senamiesčio restoranų (atleiskite man, nemandagiai).
Tai, kas anksčiau atrodė bauginantis dalykas, virto smagiu žaidimu, medžiokle, pildančia idėją, tęsiančia teminę nuotraukų seriją. Taip pat – būdu gauti šiek tiek dėmesio socialiniuose tinkluose.
Šis drąsus pomėgis mane ir atvedė iki vakarykštės dienos, kai pagaliau buvau priversta susimąstyti apie tai, ką šie mano poelgiai reiškia visuomenėje.
Viename sostinės prekybos centrų pamačiau einančią prezidentę Dalią Grybauskaitę. Ranka tarsi refleksiškai kišenėje susirado telefoną, neturėjau laiko net pagalvoti apie tai, ką ketinu padaryti. Gal iš pernelyg didelės drąsos, gal kvailumo, netgi matydama nemenką Prezidentės palydą – apsaugos darbuotojus ir fotografą – pasileidau kone bėgti eskalatoriumi žemyn.
Greitu žingsniu priėjau prie valstybės vadovės, su kiekvienu žingsniu jaučiau po truputį didėjantį apsauginių dėmesį, ir likus mažiau, nei metrui iki Jos Ekscelencijos nugaros, supratau, kad reikia veikti greitai. Matydama besitiesiančias apsauginių rankas, drąsiai kreipiausi į prezidentę ir paprašiau, kad su manimi nusifotografuotų. Ji atsisuko, parodydama apsaugos darbuotojams, jog įvykdys mano prašymą, ir atsistojo šalia, kad galėtume kartu nusifotografuoti.
Papildžiau savo „selfių“ kolekciją tikriausiai netikėčiausia nuotrauka ir patraukiau tolyn.
Tada pradėjau mąstyti – tai buvo per paprasta. Pagalvojusi apie kitų, didesnių valstybių vadovus ir jų apsaugą, padariau išvadą, jog man be galo pasisekė, kad apsauginiai nenutempė manęs šalin, ką jau kalbėti apie tai, kad „nusiselfinti“ su kažkokia įžūlia mergiote sutiko pati prezidentė.
Tada pagalvojau apie kitą pusę – juk tai taip pavojinga šitaip arti tokio svarbaus asmens leisti visiškai nepažįstamą žmogų. Tiek apsauginių reakcija buvo gerokai per lėta, kad mane sulaikytų, tiek atstumas, kuris buvo tarp manęs ir prezidentės, buvo pakankamas, kad kitas asmuo, ne tokių taurių ketinimų, būtų galėjęs padaryti jai nemažai žalos.
Atrodytų, visiškai rami situacija, tačiau pasukime veiksmus kiek kitaip ir randame spragą apsaugos sistemoje, per didelį pasitikėjimą žmonėmis ir galbūt netgi kiek naivumo.
Visas šis mano hobis-projektas parodė, kad socialiniai tinklai ir žiniasklaidos priemonės yra puiki platforma žmonėms išsakyti savo pozicijas ir parodyti savo veiklą, taip priartėjant prie įvairių žmonių. Mažėjantis susvetimėjimas, didėjantis pasitikėjimas leidžia netgi aukščiausio rango žmonėms jaustis artimais netgi su paprastais žmonėmis, pavyzdžiui, mergaite, nešina telefonu.
Ryžtingas žingsnis į priekį gali atverti kelią į nuotykius ir netikėtas patirtis, todėl ketinu toliau tęsti šią „selfių“ seriją, nekantriai svarstydama, kur toliau ji mane nuves.
Gal ir jūs turite „selfį“ su D.Grybauskaite ar kitu žymiu žmogumi? Siųskite nuotrauką ir pasakojimą, kur ir kaip pavyko pričiupti įžymybę adresu bendraukime@lrytas.lt
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
