Per drąsiai aš čia suskėliau, norėdama paskelbti save mesiju ir žmonių gelbėtoja. Ir tai ne tik mažų mažiausiai keista, bet ir labai neatsargu. O ypač kitų sergančiųjų atžvilgiu, nes jie gali neteisingai interpretuoti mano išvedžiojimus ir pridaryti nepataisomų klaidų savo sveikatai.
Nenorėdama prisiimti tokios atsakomybės, nusprendžiau daugiau nieko nekaltinti, negąsdinti, nemokyti ir per daug nesigilinti į medicinos sritį, o tiesiog apsiriboti patarimais.
Ir pirmas patarimas butu toks: atminkime – už savo sveikatą esame atsakingi tik mes patys. Todėl nesitikėkime, kad kažkas kitas ateis ir išgelbės mus nuo visų ligų. Taip nebūna. O jeigu jau mes atsakingi patys, tai reiškia, kad apsidairome ir ieškome to, kas galėjo įtakoti mūsų susirgimą. Ir ieškome ne kur kitur, o šalia, savo artimoje aplinkoje.
Radome? Tai dėl patirto streso? Valio! Dirbame su savo psichika ir perfekcionizmu, kurie nesusitaiko su tuo, kad mes galime pralaimėti, pralaimėjome arba padarėme kokią lemtingą ar nelemtingą klaidą.
Neįmanoma pačiam nusiraminti? Trūkstą jėgų? Puiku, kad tai suprantame. Reiškia, ieškome pagalbos iš šalies. Žiūrime, ar yra šalia žmonių, galinčių ištiesti pagalbos ranką.
Nėra arba jais nepasitikite? Nieko baisaus. Galima bandyti padėti sau savarankiškai. Skaitome psichologines knygas (jų pilnas internetas įvairiomis kalbomis) arba ieškome pagalbos forumuose. O ten tikrai rasime ne tik naudingų patarimų, bet ir galėsime gyvai pabendrauti su panašaus likimo žmonėmis.
Per ilgai reikia laukti atsakymo? Tada tiesiog einame į naujienų portalo komentarus ir drąsiai parašome: „Man sunku, padekite!“ Niekas neatkreipia dėmesio? Nenusimename ir rašome tol, kol atkreips. Aš irgi kažkada rašiau, kaip prastai jaučiausi ir mane iš tiesų palaikė visai man nepažįstami žmonės.
Nebuvo streso, o jūs vis tiek susirgote? Reiškia, depresiją sukėlė netinkamas gyvenimo būdas, ligos arba maistas. Ir tiek. Jokių kitų susirgimo priežasčių nebūna!
Dėl maisto ir gyvenimo būdo viskas kaip ir aišku. Negerk, nerūkyk, nevartok narkotikų, nevalgyk bet ko, pakankamai ilsėkis, sportuok ir būsi sveikas.
Dėl ligų kilusios depresijos atsikratyti jau ne taip ir paprasta. Čia svarbu surasti pirminę ligos priežastį ir ją pašalinti. Gerai, jeigu tai pavyksta greitai padaryti. O jeigu ne? Teks vargti, kaip vargau ir aš.
Kita vertus yra vienas būdas išvengti vargo bei kančių ir nežinant tikros diagnozės. Ir jis yra banalus ir visiems gerai žinomas – laikykis gydomosios dietos ir badauk.
Bet vienas dalykas žinoti, visai kitas – pritaikyti. Aš, pavyzdžiui, irgi žinojau apie šį būdą, bet ji taikyti tingėjau. Nes man tai atrodė per kvaila ir per sudėtinga. Tačiau, priėjusi prie ribos, neturėjau kur dingti ir, sukaupusi paskutinius valios trupinėlius, pradėjau badauti.
Kai nustojau badauti, atsisakiau mėsos. Tiesa, norėdama greičiau pasiekti teigiamų rezultatų, atsisakiau ne tik jos, bet ir visų gyvulinės kilmės produktų vartojimo. Trumpai tariant, tapau vegane.
Ir nepatikėsite – tai mane ir išgelbėjo. Matyt, pavargęs žarnynas apsidžiaugė negavęs sunkiai virškinamo maisto ir apdovanojo už tai gera savijauta.
Džiaugiuosi, kad turėjau tą atokvėpį. Nes būtent per jį ir vėl sugrįžo dingęs noras kovoti už savo gyvybę ir atsirado jėgų iš naujo pradėti vaikščioti per gydytojų kabinetus.
Ir vieną dieną man nusišypsojo laimė. Man pagaliau nustatė tikrą mano negalavimų priežastį – gliuteno (baltymo, esančio kviečiuose, rugiuose ir miežiuose) bei pieno produkto netoleravimą. Dabar net plaukai kartais ant galvos šiaušiasi, kai pagalvoju, kiek nereikalingų psichiatro paskirtų vaistų aš išgėriau. O kiek patyčių iš gydytojų išgirdau?!
Na, tiek to. Svarbiausia, viskas yra gerai, kas gerai baigiasi. Tikiuosi, ir kitiems žmonėms pasibaigs taip pat, kaip ir man.
Svarbiausia, niekada neprarasti vilties, išminties ir drąsos kovojant už savo ir savo artimųjų sveikata ir gyvybę. Sėkmės!
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
