Kožnas pasiteisins: tempas. Pridėsiu: motyvacija. Taigi paradoksų metas. Kuo daugiau leidžiama, tuo mažiau skaitoma.
Ar tą rodo knygų perkamumas? Nebūtinai. Perkama nemažai, bet ar paskaitoma? Be to, perkamos kai kurios, populiariausios. Iš ko išsilaiko leidyklos - man paslaptis. Nors gi žinau. Iš entuziazmo. Tiek padūsavimų.
Kokios naujienos, pažiūrėjus beglym vzgliadom? Aš galiu „Vagos“ nemėgt, sakyt, kad ji šiokia, anokia, jokia, bet eilinį sykį pripažįstu: ji leidžia geras knygas. Šįkart pamačiau fotoalbumą apie Vilnių „Unikalusis Vilnius“. Jis nerealus. Tikrai. Ir išleistas gražiai. Popierius paprastas, bet toks, kokio reikia. Fotografijos nerealios. T.y. realios, bet labai gražios. Šalia dabartinis vaizdas ir vaizdas iš praeities. Na, kaina šiek tiek kandžiojasi, bet tai suprantama.
„Baltos lankos“ leidžia kišeninį formatą su patogia kaina. Trys knygos. „Altorių šešėlyje“ į kišenę neįsikiši, bet visgi. Tiesa, raidės smulkios. Nenorėčiau tokių skaityti. Dar Antono Čechovo „Palata nr. 6“. Jaunimas nelabai skaitys, nes turi ką veikt ir taip, o save gerbiantis vidutinio amžiaus žmogus turėtų ruskai skaityt. Bet ar paskaito? Beje, pažiūrėjau - „Baltose lankose“ jis 4 vietoj tarp perkamiausių. Neblogai. Dar Franzo Kafkos „Pražuvėlis (Amerika)“.
Na, ir pabaigai. Išleista knygelė apie legendinį „Neringos“ restoraną. Atrodo, neblogai išleista ir parašyta. Naudingas darbas, nes kai kurie nieko nežinom, o kai kurie primiršom.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
