Socrealizmas tuo ir skiriasi nuo kitų epochų – visur grūdamas ideologijos demonstravimas. Jei neliks tos epochos pavyzdžių, neturėsime savo visuomenės poros kartų gyvenimo vaizdo, dailės pavyzdių.
Tai – mano karta. Ji išgyveno garbingai, subrandino nepriklausomybę. Ateities kartos turi žinoti, kokiose sąlygose teko išlikti šitoms kartoms.
Be to, jei pažiūrėsime tyrėjo žvilgsniu, tai pamatysime, kad ant Žaliojo tilto nėra įprastai vaizduojamų visų visuomenės grupių. Ten nėra inteligentijos – pačios šviesiausios visuomenės dalies. Kur ji? Visi žinom, kur...
Toks tiltas yra tikras įrodymas, kaip buvo ignoruojama, naikinama pati svarbiausia visuomenės dalis, nepriimtina anai ideologijai.
Kitaip, kaip gi mes galėsime palyginti sovietinį laikotarpį su kitomis epochomis? Ką mes tyrinėsime, kalbėdami apie ano meto ideologiją ir dailę?
Geriau pastatykime paminklus dabartiniams herojams, neįtikusiems sovietų valdžiai, užmirštiems ir besiaukojusiems žmonėms. Paminklų bus daugiau, miestas bus gražesnis. O lietuviai – protinga ir tolerantiška tauta, išdidžiai išgyvenusi ir nuopolius, ir pergales.
Naikinti paprasčiausia. O, ką statysime jų vietoje?
Pirma, reikia turėti koncepciją, kodėl griauname, kas bus pastatyta toje vietoje. Juk griausime tą vertingiausią paveldo dalį – autentą.
Karai išgriovė pusę Vilniaus, pokaris – savo ruožtu. O dabar – mes. Geriau kurkime.
Ačiū Dievui, sovietai nenugriovė visų Vilniaus bažnyčių. Būtų nugriovę, bet, matyt, neužteko jėgų ir lėšų viskam – išniekino jas, bet nenugriovė. Praėjus kuriam laikui ir poreikis jas griauti praėjo. Praeis ir mums.
Buvo puiki skulptūra geroje vietoje – Kryžkalnyje. Tereikėjo pakeisti ekspoziciją apačioje buvusiose patalpose. Negi Letuva-Motina ar lietuvė-motina skiriasi nuo visų kitų pasaulio motinų – negedi savo sūnų, kokiame kare jie bebūtų žuvę? Negi Lietuvoje egzistuoja kitokios vertybės?
Ir nerandu nieko amoralaus Žaliojo tilto skulptūrose. Ką jos paneigia? Kokion kovon jos šaukia? Jos tik iliustruoja buvusią tikrovę. Ir niekada nesuprasiu, ką naikina iš senovės sovietų pasisavintas simbolis – žvaigždė? Ką iš viso naikina daiktai?
Netikiu, kad kam linksta keliai, pamačius tas skulptūras. Visame senamiestyje yra įvairiausių laikotarpių ženklų. Visokių okupacijų.
Kodėl senamiesčio neišnaikiname? Išsivalykime. Liks tik gėris ir grožis naujose statybose.
Visas Vilniaus centras – okupanto caro laikų statyba. Bet mes restauruojame, netgi neturime teisės keisti autentiškų dalykų, atkuriame juos.
O ant Žaliojo tilto išnaikinsime autentą patys ir ieškosime, ką dirtinio pastatyti ant anų pjedestalų. Tai netelpa mano restauratoriškoj galvoj.
Neįsivaizduoju išlaisvėjimo naikinant ir griaunant. Išlaisvėti galima tik kuriant. Paveldas neturi būti politizuojamas, nes jo neliks.
Palaukime.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
