Tai ką dabar papasakosiu, tikrai sukels komentatorių audrą. Buvau neištikima savo vyrui. Beveik vestuvių išvakarėse. Mes susituokėme prieš 9-erius metus, tačiau šis mano poelgis iki šiol neduoda man ramiai gyventi. Jam sakyti nenoriu, nes gadinti mūsų puikius santykius nėra prasmės, juolab, kad „nuėjimas į kairę“ nebuvo planuotas, man nepatiko, o ir širdies nesuvirpino. Viskas įvyko labai banaliai – išgėrus alkoholio.
Tą birželio 21-osios vakarą mano draugės pakvietė mane į tuo metu populiarų barą Kaune. Prieš savaitę mes jau buvome atšventusios mergvakarį, tačiau jos sugalvojo, kad reikia „nuimti įtampą“ ir išeiti prieš vestuves prasiblaškyti. Mes išėjome. Nors tuo metu alkoholio vengiau, visgi nusprendžiau išgerti šiek tiek brendžio. Vienas, antras stiklas ir man labai linksma. Sugalvoję banalią priežastį prie mūsų prisėdo trys vyriškiai.
Iš pradžių kalba nesirišo, tačiau brendžio taurėms tuštėjant ėmėme kalbėtis. Pamenu iki šiol, toje kompanijoje sėdėjo vienas nedrąsus, net keistas jaunas vyras. Normaliomis sąlygomis į jį niekada nebūčiau net dėmesio atkreipusi, bet tą vakarą man buvo kažkuo įdomus tas jo kitoniškumas.
Rodėsi, kad jis turi daug paslapčių, o už jo tylaus silueto verda labai įdomus gyvenimas su įvairiais išbandymais. Ėmėme kalbėtis, apie darbus, apie tai, kad mano vestuvės – visai čia pat. Pasakojau apie savo vyrą, koks jis yra puikus žmogus, kaip stengiasi. Žodžiu, išklojau naujam nepažįstamajam, kaip aš didžiuojuosi savo vyru.
Mūsų visa kompanija išėjo iš baro pas vieną iš sutiktų vyrų į namus. Toliau bekalbant apie mano vyrą ir vestuves, kitiems nematant, jis mane pabučiavo. Alkoholis tikrai kažką padaro su žmogumi, nes to, kas įvyko kitaip negalėčiau paaiškinti. Kuo mane galėjo patraukti nesimpatiškas jaunas vaikinas? Neįsivaizduoju. Jis ir nepatraukė niekuo, tiesiog įvyko kažkas keisto.
Grįžau namo naktį, lovoje mieguistas manęs laukė vyras. Aišku, kad gailiuosi to, kas nutiko. Žinoma, kad pasielgiau blogai. Tai man net iki galo nėra suprantama. Po to laiko, su tuo jaunu vyru nebendravome. Dar buvo mintis – tu tik neateik manęs pasveikinti su vestuvėmis, nes buvo žadėjęs.
Matyt, suveikė kitą dieną šviesi galva. Tai galiu paaiškinti tik alkoholiu, nes tai, kas nutiko buvo pernelyg banalu, kad pavadintum tai nuotykiu ar išdavyste.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
