Kad nebūtų tai eilinis purvo pylimas, neminėsiu mokyklos, kurioje teko mokytis. Atėjau į mokyklą ir ėmiausi iš karto vairavimo, kadangi esu jau baigęs universitetą, teorijos paskaitų lankyti nereikėjo. Pirmos pamokos buvo visai nieko, sekėsi, tačiau kuo labiau artėjo pabaiga, tuo instruktorius buvo priekabesnis.
Sakysite, logiška, nes artėja egzaminas? Sutinku. Tačiau priekaištai būdavo vos ne „iš oro“. Liko kelios pamokos, atrodė, kad vairuoju gerai, tačiau instruktorius mane perspėjo – tau reikės papildomų pamokų. Viena papildoma pamoka kainuoja nuo 60 iki 80 litų. Žiūrėsim, kiek reikės. Nieko sau galvoju. Vairuoju gerai, bet reikia papildomų pamokų.
Na, gerai, nusileidau, gal ko nors nepastebiu. Gal instruktorius mano, kad esu dar nepasirengęs. Nuėjau į kelias papildomas pamokas, sumokėjau pinigus, o jis man vis tiek neleidžia laikyti egzamino. Dar tą reikėtų patobulinti, dar kitą. O tie tobulinimai kainuoja pinigus.
Kadangi dauguma draugų jau senokai turėjo teises, kreipiausi į juos. Vienas iš pažįstamų turėjo draugą instruktorių, kuris pasiūlė pažiūrėti, kaip aš vairuoju. Pervažiavom per mietą, nuvažiavome į vairavimo mokyklos aikštelę. Paminėjo vieną klaidą, toliau – viskas gerai.
Grįžau pas savo instruktorių, išreiškiau šį nusistebėjimą ir pasakiau, kad jo kolega dėl manęs turi kitą nuomonę. Instruktorius pamatė, kad iš manęs jau nebeišpeš daugiau ir „praleido“. „Regitroje“ išlaikiau iš pirmo karto. Bet kyla klausimas: ar man tikrai reikėjo tų papildomų pamokų. Ar tai tiesiog proga užsidirbti instruktoriams? O gal išmelžti daugiau pinigų?
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
