Taigi, sapnavau, kad artėja pasaulio pabaiga ir aš sprendžiu, ką pasiimti su savimi (nes kažkodėl esu ta, kuri gali išsigelbėti). Vienas iš gyvūnų buvo katė. Sapne tai buvo sava katė, kurią gerai žinau, myliu ir pasitikiu. Ji taip meiliai glaustėsi tikėdamasi, kad nepaliksiu jos nelaimėje ir aš „užkibau“ – nusprendžiau, kad ji verta būti išgelbėta.
Bet vos tik ji liko išgelbėta, ji įkando man į ranką. Sapnas tuo ir baigėsi. Lyg ir anoks čia stebuklas susapnuoti kaip įkanda ar įdreskia katė, bet po kelių dienų puikiai radau atitikmenį realiame gyvenime.
Tuo metu dirbau parduotuvės vedėja. Vieną vakarą man pranešė, kad mano darbuotoja neuždarė parduotuvės vitrinų baigdama darbą, jos buvo praviros. Griežtas „dėdė valdytojas“ liepė išsiaiškinti ir ateiti „ant kilimėlio“. Žinoma, iš karto paskambinau tai darbuotojai, paklausiau kaip ten buvo, liepiau ryte atėjus į darbą įsitikinti ar viskas buvo palikta tvarkingai ir pranešti man.
Ryte ji užtikrino, kad darbo vietą paliko tvarkingą ir nesupranta, kodėl taip kimbama lygioje vietoje. Tądien atvažiavusi dar su ja pasišnekėjau, patikėjau ja ir pasipiktinusi nuėjau pas griežtąjį „dėdę“. Pradėjau užsiputojusi ginti savo darbuotoją, kuri, mano giliu įsitikinimu, buvo puikus ir atsakingas žmogus, bet „dėdė" tik pasijuokė ir išvadinęs mane naivia atsuko kompiuterio monitorių į mane.
Ten buvo nuotrauka, kurioje aiškiai matosi, kad vitrinos tikrai pravertos. Žodžiu, teko raudonuoti iš gėdos, nes prieš tai buvau užtikrinta savo teisumu ir gyniau ta savo katytę kaip liūtė.
Deja, pasaulio pabaiga taip pat rado savo atitikmenį, nes ta parduotuvė galų gale buvo uždaryta.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
