Visiems žinomas faktas, kad Vilnius turi rimtų skolų, bet kandidatai šią problemą siūlo spręsti skirtingai. Dabartinis meras Artūras Zuokas užėmė poziciją, kad Vyriausybė turi palikti daugiau lėšų pačiam miestui, o štai liberalų sąjūdžio atstovas Remigijus Šimašius ir konservatorius Mykolas Majauskas siūlo griežtą taupymą – „gyvenimą vilniečiams pagal pajamas“. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad tai tėra dar vienas rinkiminės kovos epizodas, jeigu ne vienas svarbus faktas – tiek R.Šimašius, tiek M.Majauskas dirbo konservatoriaus Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje, kuri pensininkams yra bene daugiausiai finansinių rūpesčių pridariusi Vyriausybė per visą Lietuvos Nepriklausomybės istoriją.
Būtent M.Majausko patarinėjamas A.Kubilius prieš penkerius metus drastiškai mažino pensijas ir netgi švaistėsi pareiškimais, kad žmonių sąžiningai uždirbtų pensijų neketinama kompensuoti, laimei Konstitucinis Teismas atvedė valstybę į protą.
O štai tuometis Teisingumo ministras Remigijus Šimašius 2009 metais nieko neslėpdamas rėžė, kad pensijas reikėjo pradėti mažinti anksčiau, o po kelerių metų įžūliai sakė, kad ir kitą kartą mielai sumažintų pensijas. Nieko nuostabaus, R.Šimašius anksčiau vadovavo Lietuvos laisvosios rinkos institutui, kuris garsėja tuo, kad nuolat ir aršiai gina stambiųjų kapitalistų interesus, nekreipdamas dėmesio į paprastų žmonių bėdas.
Taigi, kas pirmiausia nukentėtų, jeigu R.Šimašius ar M.Majauskas pradėtų vadovauti Vilniui?
Panašu, kad pensininkai. Pensininkams pensijas moka „Sodra“, kuri pavaldi Vyriausybei, taigi, lyg ir nieko tokio – miestas neturi jokios įtakos.
Tačiau per ilgus metus pensininkų organizacijos su sostinės valdžia susitarė dėl įvairių viešojo transporto lengvatų. Tai – didelis palengvinimas iš miesto pusės senatvės sulaukusiems žmonėms.
Galima prognozuoti, kad pirmiausia diržus veržtis sumaniusių Vilniaus miesto vadovų žvilgsnis nukryptų į viešąjį transportą. Sostinėje pensininkai turi unikalią situaciją lyginant su kitais Lietuvos miestais – jiems kompensacija už viešąjį transportą skiriama sulaukus 64 metų amžiaus, nors visoje Lietuvoje to gali tikėtis tik sulaukusieji 70-ies. Miestas sutaupytų keletą milijonų, tačiau kieno sąskaita?
Įlįsdamas į kelių ar net keliolikos tūkstančių pensininkų kišenę – jiems liktų mažiau duonai ir būtiniausioms išlaidoms. Taip pat greičiausiai panaikintų lengvatą asmenims, sulaukusiems 80 metų ir vyresniems, nepriklausomybės gynėjams ir SSRS agresijos žuvusių Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų šeimų nariams. Tai „diržų veržimo“ agitatoriai sutaupytų apie milijoną litą.
Žinant, kad viešasis transportas yra solidi miesto išlaidų eilutė, greičiausiai „diržų veržimo“ programos iniciatorius, imtųsi mažinti autobusų skaičių. Nesunku nuspėti, kad pirmiausia mažėtų maršrutų į tolimesnius rajonus, nes čia gyvena mažiau žmonių, ir nuostoliai didžiausi.
Kas dėl to labiausiai nukentės? Žinoma, kad pensininkai, kurie neišgali įsigyti automobilio. O būtent pakraščiuose pensininkų daugėja, nes jie bėga nuo išaugusių butų kainų centre.
Neatsakinga raginti vilniečius gyventi „pagal pajamas“, kai pats kandidatas į merus R.Šimašius yra Seimo narys , o kitų kandidatų partijos turi gausias frakcijas Seime ir niekada nepalaikė iniciatyvų palikti Vilniui didesnę gyventojų pajamų mokesčių dalį. Ir dar įžūliai siūlyti susiveržti diržus daugiausiai dirbančiam miestui.
Gražinkite kas priklauso vilniečiams.
Petras Ruzgus yra Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai" tarybos ir valdybos pirmininkas
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
