Nekalbėsiu apie ISIS, HAMAS ir pan. tikėjimą, jo ten nebuvo, nėra ir nebus. Kartais pasirodo religijotyros ekspertų straipsniai apie islamą, ir tuo baigiasi. Kas vienija visus šiuos pasakojimus? Vienija tai, kad nėra šnekama apie tikinčiojo asmeninį santykį ir potyrį bendraujant su Dievu ir vice versus.
Šnekama apie musulmonų tikėjimo socialines, kultūrines patirtis, kaip ir šiame straipsnyje. Kalbama apie islamiškų šalių visuomenės, bendruomenių ir šeimos tradicijas bei ypatumus, kurie tarsi išplaukia iš islamo tikėjimo. Drįstu pagalvoti, ką alkoholio nevartojimas turi bendra su islamu?
Dar vienas pavyzdys: kai įsimyli, juk nepasakoji kitiems apie cheminius procesus, vykstančius tavo smegenyse, o šneki apie tai, kaip jautiesi ir t.t., panašus yra ir tikinčio žmogaus santykis su Dievu. Sovietinės okupacijos metu „mokslininkų“ irgi buvo nagrinėjama krikščionybė, bet tik kaip istorinis, sociologinis, kultūrinis ar ideologinis fenomenas.
Juolab minėto straipsnio autorė kviečia užduoti klausimus, į kuriuos ji mielai atsakys. Turiu keletą klausimų, į kuriuos norėčiau sulaukti atsakymų:
1. Kaip Dievas mane pakvietė? Kaip aš jį išvydau?
2. Koks mano santykis su Mahometu ir Dievu, kaip visa tai atliepia mano kasdienybėje?
3. Kaip aš meldžiuosi? Ar turiu asmeninę maldą nenustatyta forma ir laiku?
4. Ar Dievas mane išklauso, ar jis kalba man ir kokiu būdu?
5. Kaip aš išgyvenu ir suvokiu blogį, kančią, neteisybę pasaulyje? Koks čia yra Dievo, Mahometo ir mano vaidmuo?
6. Nuodėmės samprata. Blogio ir gėrio vieta islame.
7. Kaip ir kodėl turėčiau skaityti Koraną, kaip Dievas kalba man per jį?
8. Pomirtinis gyvenimas, ar aš tikiu juo, kaip yra susijęs šis mano žemiškasis gyvenimas, pomirtinis gyvenimas, aš, Dievas ir Mahometas.
9. Ar egzistuoja išgelbėjimas? Kaip aš jį suprantu, ar tai priklauso nuo manęs?
10. Ar Dievas gydo šiandien? Kūno ir dvasios kančia mano gyvenime, kaip tai sieju su pranašu ir Dievu?
11. Kaip aš išgyvenu ir ar išgyvenu tikėjimo bendrystę su tikėjimo broliais ir seserimis (nešneku apie socialinius santykius).
Tai yra elementarūs klausimai, į kuriuos lengvai gali atsakyti ir paliudyti kiekvienas tikintis žmogus, nesvarbu ar jis būtų musulmonas, žydas ar krikščionis, neopagonis ir t.t. Tam nereikia teologinių žinių.
Tikiuosi, kada sulauksiu tokio straipsnio, o ne pasakojimo apie skaras, žmonas, šeimą, alkoholį, sulauksiu atsakymo ne iš musulmonų, gimusių tikinčiose šeimose, religijotyrininkų, o iš naujai įtikėjusių ir priėmusių šį tikėjimą. Bažnyčios, mečetės ir taip pilnos netikinčiųjų, tad ir meldimasis penkis kartus per dieną ar buvimas imamo žmona dar nepadaro tavęs tikinčiu musulmonu. Jeigu esi tikintis žmogus, ne gėda ar įžeidu kalbėti apie savo santykį su Dievu ir kaip tu jį išgyveni savo kasdienybėje.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
