Praėjusią savaitę atostogaujant Austrijos Alpėse užsukau į vieną nedidelę kalnų miestelio Kappl parduotuvę. Pirkau ne kažin ką – traškučių pakelį už 1,50 euro. Piniginėje kaip tik buvo trys monetos su Vyčiais po 50 centų.
Specialiai jas apverčiau Vyčiais į viršų ir išdidžiai padaviau pardavėjai. Ši paėmė pinigus ir į juos įsistiebelyjo. Supratęs, kad monetos kelia įtarimą, dar paaiškinau, kad tai yra nauji lietuviški eurai.
Tačiau pardavėjai lietuviški Vyčiai nepadarė jokio įspūdžio. Ji man monetas atkišo atgal ir kažką vokiškai pasakė. Vokiškai nesuprantu, todėl angliškai perklausiau, kokios problemos iškilo. Ji vėl suniurzgėjo vokiškai.
Iš intonacijų ir pardavėjos veido išraiškos supratau: pasiimk atgal savo keistus pinigus.
Taip ir padariau, o vietoj lietuviškų Vyčių atkišau 10 popierinių eurų. Su jais problemų nekilo. Moteris grąžą atskaičiavo „tikrais“ eurais ir palinkėjo geros dienos.
O aš supratau, kad lietuviškais Vyčiais Vakarų Europoje išdidžiai mojuoti dar per anksti.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
