Aš tarp namuose karaliaujančių bacilų laikiausi kaip tikra didvyrė. Tačiau vyrui šiek tiek sustiprėjus, gripas man smogė visu gražumu. Per kelias valandas temperatūra pakilo iki 40 laipsnių, dejavau iš skausmo, maudė visą kūną, neturėjau jėgų pakelti galvos nuo pagalvės. Vyras iškvietė greitąją, nuvežė mane į 2-ąją klinikinę ligoninę, infekcinį skyrių. Tada ir prasidėjo smagumai.
Priimamajame klausia, ar seniai sergu. Sakau, susirgau tik šiandien, bet serga vyras ir vaikai, tai nuo jų ir užsikrėčiau. O gydytoja man sako: „Iš kur jūs žinote, kad vaikai serga, jei nekarščiuoja?“
Tai negi aš kvaila, kad nematyčiau, jog vaikas serga, juk nebūtinai turi karščiuoti. Nusiuntė šviesti plaučių, daryti kardiogramos. Vėliau sako: „Einam, paimsim kraujo tyrimams.“
Kadangi nelabai matyti mano venos, „profesionalios“ slaugytojos įdūrė šalia venos ir po oda makaluoja adatą, kol užkliudys veną. Nepavyko. Duria į kitą vietą ir vėl makaluoja... Nei daug nei mažai, iš penkto karto pasisekė. Ant rankos penkios mėlynės.
Po visų tyrimų priimamajame aš jau leisgyvė. Pastatė lašelinę, kateterį įstatė vėl bet kur. Po 3,5 val. kančių paklausė, ar noriu gultis į skyrių. Sakau taip, nes neturėsiu jėgų grįžti namo. Nuvedė į palatą, tada sugalvojo, kad reikia kateterį perdėti, pabadė, pamakalavo, kol vėl užkabino veną. Neapsikentusi paprašiau, kad paliktų taip, kaip yra.
Sako: „Eikite apsiprausti, nes reikės šlapimo tyrimų.“ Rankšluosčio neturiu, atvažiavau kaip stoviu, tik naktinius spėjau įsimesti. Rankšluosčių ligoninė neturi, davė skudurą. Chalato irgi neturi.
Po visų kankinimų pajutau, kad man vėl kyla temperatūra. Užuot atnešę termometrą, suleido vaistų ir išėjo. Nuo 23 valandos iki 8 valandos ryto net neatėjo pasiteirauti, kaip jaučiuosi, nes jau naktis ir slaugutėms reikia miegoti.
Ryte pasirodė palatos gydytoja, sako: „Nežinome, kas jums yra, dar laukiame, kad galėtume nustatyti diagnozę.“
Prieš 12 valandą padaryti visi tyrimai ir dar nežino diagnozės? Na, medikai juk geriau žino nei aš, kaip ten viskas yra. Vakarop atėjo gydytoja ir pranešė, kad man – gripas su bronchitu, 3 kartus per parą leis antibiotikus ir statys lašelines. Antibiotikų nėra, lašelinių taip pat.
Mane perkėlė į kitą palatą, nes į tą, kurioje gulėjau, pradėjo vežti nestabilios psichikos moteris, kurioms reikia slaugos.
Kitoje palatoje mane visai pamiršo. Užeina seselė, suleidžia moterims vaistus, sakau: „O man kur?“
Sako: „Kadangi jums nėra plaučių uždegimo, antibiotikai nepriklauso.“ O tik prieš kelias valandas sakė, kad priklauso.
Naujos palatos draugės pasipiktino šitokia mano „priežiūra“ ir puolė ieškoti teisybės. Atėjusi gydytoja pasakė, kad man reikia vaistų, tačiau jie yra labai brangūs ir ligoninė jų neturi, todėl turiu juos nusipirkti pati. Turiu pinigų ar ne, čia niekam nerūpi.
Stebuklingieji vaistai „Tamiflu“ 10 tablečių – 18 eurų. Nusipirkau.
Po kurio laiko man vėl kyla temperatūra, termometro nėra. Kai surado – atnešė. 37.6. Nedaug. Lašelinės lašinti negali, nes jau sulašino, ligos istorijoje taip parašyta. Tik kažkaip būdama šviesaus proto apie lašelinę nieko nepamenu.
Po pusvalandžio derybų pavyko įrodyti savo tiesą. Pastatė lašinę, sulašėjo, palatos draugės užsuko ratuką, kad oro į veną nepatektų, ir laukiau 20 minučių, kol seselė viską sutvarkys. Skundžiuosi, kad mane dusina, svaigsta galva, silpna. Atsikosėti negaliu, skauda plaučius. Davė tabletę ibuprofeno.
Atėjusi gydytoja pasakė, kad man reikia gerti daug karštos arbatos ir atsikosėjimą lengvinančius vaistus, tačiau ligoninė tokių vaistų neturi. Reikia nusipirkt pačiai. O iš kur man daug karštos arbatos gauti? Pietums atneša stiklinę pravėsusio kompoto, o antros stiklinės nebandyk prašyti.
Pusę nakties gulėjau ir galvojau: „Ką aš čia veikiu?“
Per rytinę vizitaciją gydytoja net nepasiteiravo, kaip jaučiuosi, nes esu perkelta iš kitos palatos, ji nėra mano gydytoja. Mano gydytoja bus tik kitą dieną.
Jaučiuosi baisiai, pliusas tik tas, kad lašelinės padėjo man atsistoti ant kojų. Temperatūra – 38 laipsniai. Tualetas palatoje, toli eiti nereikia, bet ir iki jo nueiti sudėtinga, nes žengus kelis žingsnius pradeda dusinti. Ligoninė vaistų neduoda jokių, nes neturi, viską reikia nusipirkt pačiai.
Paprašiau, kad išleistų mane namo, namie rasiu karštos arbatos, pasidarysiu kompresų. Labai „atsakinga“ gydytoja net nesuabejojus mane išleido, nesvarbu, kad karščiuoju.
Dabar galvoju, ar aš kvaila, ar tai ligoninei kažko trūksta? Šitiek sergančių žmonių, palatos pilnos, o ligoninė neturi vaistų, tiksliau, turi pačius elementariausius. Mačiau, moteriškėm davė „Nospa“, ibuprofeną. Gerai, kad turėjau už ką nusipirkt tų ypatingųjų, auksinių kapsulių „Tamiflu“. O jei neturėčiau? Gydyčiausi ligoninėj oru? O gal vis dėlto jie tų vaistų turi? Tik aš tokia „neatsakinga“, pamiršau vokelį paduoti...
Kiekvieną kartą, kai guluosi į 2-ąją klinikinę ligoninę, tikiuosi, kad viskas bus gerai, kad apsieisiu be kuriozų, tačiau man vis nepasiseka.
Kartais galvoju, gal pamaina ne ta... Bet kiekgi gali tų „prastų“ pamainų būti?
Pamenu, kai laukiausi, pasijutau prastai, diagnozavo gresiantį persileidimą, tačiau kitą dieną gydytoja pasakė, kad esu visiškai sveika ir tik be reikalo palatoje vietą užimu, kita gudrutė, atlikdama ultragarso tyrimą, parodė, kaip virkštelė kūdikiui aplink kakliuką apsivyniojusi. Po to likusias 12 nėštumo savaičių bijojau pasisukt, kad vaikas nepasismaugtų. Gal čia vėl reikėjo pinigėlių pakišti? Kuo toliau, tuo labiau abejoju šios įstaigos darbuotojų profesionalumu ir kompetentingumu.
***
Komentuoja VšĮ Kauno klinikinės ligoninės atstovas ryšiams su visuomene Gediminas Stanišauskas:
„VšĮ Kauno klinikinė ligoninė pagal patvirtintą vidaus tvarką nenagrinėja anoniminių skundų. Atkreipiame dėmesį, kad kiekviename ligoninės skyriuje yra specialios dėžutės „Atsiliepimai“, kuriose pacientai ir lankytojai gali palikti laiškus su padėkomis arba nusiskundimais, pageidavimais ir pasiūlymais.
Per 2014 metus buvo gautas tik vienas neigiamas laiškas. Visa kita – vien padėkos VšĮ Kauno klinikinės ligoninės medikams ir personalui. Šiuos laiškus kas pusmetį publikuojame ir savo interneto svetainėje.
VšĮ Kauno klinikinė ligoninė reguliariai analizuoja ir pacientų nuomonę apie jiems suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Ši pacientų apklausa atliekama įteikiant pacientams „Stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų vertinimo anketą“ (parengtą vadovaujantis LR SAM 2012-11-29 įsakymu Nr.V-1073 „Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vertinimo rodiklių sąrašų patvirtinimo“).
Pagal šias anketas kiekvieną metų ketvirtį atliekama duomenų analizė ir apskaičiuojamas ligoninės pacientų pasitenkinimo suteiktomis paslaugomis lygis (balais). Jis kiekvienais metais išlieka stabilus. Tiek 2013 m., tiek ir 2014 m. jis buvo lygus 18,7 balo (maksimalus – 20 balų).
2014 m. anketinės apklausos duomenys parodė, kad: 1) apie 96 proc. apklaustųjų pacientų nusiskundimų ligoninės gydytojų ir slaugytojų darbu nepareiškė ir neturi, apie 3 proc. patenkinti iš dalies ir tik 0,1 proc. apklaustųjų liko nepatenkinti (žr. pav.);
2) dauguma pacientų (daugiau nei 95 proc.) pakartotinai gydytųsi ligoninėje bei rekomenduotų ją savo artimam žmogui.
Be kita ko, pabrėžiame, kad ligoninėje yra visos būtinos priemonės kvalifikuotai ir profesionaliai pagalbai teikti. Tenka tik apgailestauti dėl rašomos netiesos.“
Vėliau ligoninės atstovas patikslino, jog ligoninės medikai net ir nežinodami vardo ir pavardės susisiekė su skundo autore.
„Šio ryto (antradienio-Red.) duomenimis, tekstą parašiusi pacientė jokių pretenzijų ligoninei neturi ir netgi padėkojo gydytojams už tai, kad pastatė ją ant kojų. Nebuvo lengva ją surasti, bet suradome.“
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
