Tad jei nedarbingumą skyrė nuo penktadienio iki pirmadienio, sirgsi keturias dienas, o išmoką gausi tik už dvi, kur penktadienis bus pirma diena, o pirmadienis – jau ketvirta.
Dabar ligos ir nedarbingumo pašalpų tvarka pakeista, o aš pašnekėsiu apie kitą situaciją.
Šiuo metu esu savo pirmo vaiko dvejų metų priežiūros atostogose (nepavadinčiau jų atostogomis, bet kol nėra kito termino, tebūnie). Kai jam sueis pusantrų, pasaulį išvys mūsų antrasis/-oji.
Skambinu į „Sodrą“, klausiu, kaip bus skaičiuojamos išmokos (ne pašalpa, nes manęs valstybė vis dėlto nešelpia).
Atsiliepusi telefonu moteris iš kompiuterio, matyt, paskaito – ilgai ir sudėtingai paaiškina, kad bus skaičiuojama pagal iki nėštumo buvusį uždarbį. Net ir nėštumo ir gimdymo atostogos bus apmokėtos pagal tą patį skaičiavimą. Puiku.
Ir tada išgirstu įdomų dalyką: „Bendra jums mokamų pašalpų suma negali būti didesnė kaip 100 proc. jūsų kompensuojamojo uždarbio dydžio.“
Tai kaip čia dabar yra? Mano antras vaikas nėra šimto procentų pilietis? Jis tik tai, kas lieka nuo pirmojo?
Aritmetika paprasta. Vaikui jau suėjo metukai, tad dabar gaunu 40 proc. mano kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoką. Dviejų mėnesių nėštumo ir gimdymo atostogų išmokos šiaip yra 100 proc. kompensuojamojo uždarbio. Išeina, kad aš vietoj 100 proc. gausiu 60.
Kadangi uždirbau ir mokesčius mokėjau už didesnį nei vidutinis Lietuvos atlyginimas, susidaro visai nemenka suma. O jei tiksliau, tai už šiuos „Sodros“ iš manęs pasisavintus pinigus galėčiau laisvai, gimus antrajam, tris keturis mėnesius samdytis auklę.
Lygiai taip pat su vaiko priežiūros išmoka. Jos neteksiu 10 proc. (gausiu 60 proc. vietoj priklausančių 70 proc.). Nepamirškime, kad nuo išmokų sėkmingai nuskaičiuojamas ir pajamų mokestis.
Tad man kyla paprastas klausimas: kodėl mano vaikas yra prastesnis ir mažiau vertas, jei pasirinko ateiti į šį pasaulį keliais mėnesiais anksčiau? Nes jei jis gimtų vos pusmetį vėliau, tada gautų visas jam priklausančias išmokas. Šiuo atveju mano sveikas protas pasiduoda.
Juk neprašau man duoti daugiau, aš noriu gauti tai, kas man ir mano vaikui priklauso. O gal galėtų man „Sodra“ išduoti pažymėjimą, kad gaunu mažesnes išmokas, tada ir parduotuvėse prašyčiau atitinkamos nuolaidos vaiko prekėms.
Pačiai atsakymų gauti nepavyko, bet gal kas nors man galėtų atsakyti ir paaiškinti kodėl? Kodėl priimami tokie įstatymai, kuo remiantis padaromi tokie skaičiavimai ir apribojimai?
***
Atsako „Sodros“ atstovas ryšiams su visuomene Martynas Žilionis:
1. Nėra jokių „Sodros“ įstatymų. Įstatymus priima Seimas. Įstatymų priėmimo priežastys ir tikslai nurodomi jų aiškinamuosiuose raštuose. 2. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 2 str. nustatyta: ligos ir motinystės socialinis draudimas kompensuoja šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl motinystės (tėvystės) dalį prarastų darbo pajamų.
Kitaip tariant, pašalpa mokama ne dėl to, kad gimsta vaikas, o dėl to, kad jam gimus nedirbama ir negaunamas darbo užmokestis. Nei dėl motinystės (tėvystės), nei dėl kitų priežasčių neįmanoma prarasti daugiau nei vieno gautino darbo užmokesčio.
Darbo užmokestis nemokamas už išeigines ir kitas dienas, kai asmuo nedirba. Taigi, nekompensuojama tai, ko gauti neįmanoma. 3. Minėto įstatymo 6 str. 5 d. nustatyta: maksimalus kompensuojamasis uždarbis motinystės (tėvystės) pašalpoms apskaičiuoti negali viršyti teisės į atitinkamą pašalpą atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos.
2015 m. draudžiamosios pajamos yra 431 Eur. Dėl to maksimalus kompensuojamasis uždarbis negali viršyti 1379,2 Eur. 4. Minėto įstatymo 19 str. 4 d. nustatyta: jeigu apdraustasis, gaunantis motinystės (tėvystės) pašalpą, įgyja teisę gauti motinystės arba motinystės (tėvystės) pašalpą dėl kito vaiko gimimo ar įvaikinimo, jam mokamos abi šios pašalpos, tačiau bendra pašalpų suma negali būti didesnė kaip 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. 5. Minėto įstatymo 21 str. 1 d. nustatyta: motinystės (tėvystės) pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis vieni metai, yra 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, jeigu apdraustasis pasirenka gauti šią pašalpą, kol vaikui sueis vieni metai.
Jeigu apdraustasis pasirenka gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, kol vaikui sueis dveji metai, šios pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis vieni metai, yra 70 procentų, o kol vaikui sueis dveji metai, – 40 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime" temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
