Įstojau, tėvų pamokyta, į universitetą, ir dar specialybę, kaip sakoma, ne prastą pasirinkau – viešąjį administravimą. Papildomai lankiau ir apskaitos kursus. Mokiausi ne tik stropiai, bet ir gerai. Iš Šakių rajono miestelio atsikrausčiau į Kauną ir pradėjau studijuoti Vytauto Didžiojo universitete.
Išsilaikyti reikėjo, todėl visus studijų metus dirbau. Pirmiausiai valydavau namus, paskui įsidarbinau kavinėje –restorane. Mano atlyginimas siekė tik minimumą, tačiau gaudavau priedą už gerą darbą, viršvalandžius. Gaudavau ir arbatpinigių.
Džiaugiausi, kad sekasi gerai, maniau, kad tai yra tik pati pradžia. Tikėjau, kad ateityje turėsiu specialybę ir gyvensiu dar geriau, o uždarbis tik kils. O jei būtų man kada, kas pasakęs, kad tuometinės mano pajamos bus geriausia, ką gausiu šiandien.
Baigiau studijas ir optimistiškai žvelgiau į ateitį, mačiau daug galimybių. Atrodė, kad jei dirbdama paprastą darbą, nereikalaujantį specialios kvalifikacijos, neblogai gyvenau, tai dabar, kvalifikaciją ir diplomą turint, bus tik geriau ir geriau.
Ir štai, pradėjau aš darbintis. Buvo labai sunku „save parduoti“. Dabar visi darbdaviai nori, kad žmogus per pokalbį švytėtų, atskleistų savo geriausias puses, pademonstruotų komunikacinius įgūdžius, elgtųsi kaip prekybininkas ir tiesiog save išreklamuotų. Drovesniam žmogui tada ir šanso nelieka.
Neslėpsiu, gerai nesijaučiu tarp žmonių, bet ir darbo ieškojau juk ne renginių vedėjos. Taip iki šiol ir nesuprantu, kuo tokie svarbūs buvo mano komunikaciniai įgūdžiai.
Vėliau pastebėjau, kad būtent kolegijų ir profesinių mokyklų absolventai yra labiau paklausūs darbo rinkoje, nes jau turi praktikos. Visiems, ten besimokantiems, praktiką yra privalu atlikti. O universitetas duoda tau žinių, bet tik teorinių.
O kam esi reikalingas vien tik su ta teorija? Darbo negauni, nes neturi praktikos, o praktikos neįgyji, nes nepradedi niekur dirbti. Žinau, daug kam atrodo, kad kvaila buvo stoti į tokią populiarią specialybę, beveik kaip ir į kokią vadybą.
Bet tuo metu administravimas dar nebuvo toks perpildytas. Atvykusi iš mažo miestelio to tiesiog nežinojau. Atrodė, kad tai perspektyvi specialybė, kur ir galvą reikės pasukti, ir visada, kol tik egzistuos įmonės, bus reikalinga.
Pagaliau, per draugę, dirbusią viešbučio restorane miesto centre, įsidarbinau to paties viešbučio administratore. Tačiau atlyginimas siekė minimumą. Nebuvo jokių priedų, arbatpinigių.
Juokingiausia, kad draugė, per kurią darbinausi, tame pačiame pastate, toje pačioje įstaigoje, kartu su arbata ir visais priedais uždirba žymiai daugiau, nei aš.
Taigi, po ketverių metų atkaklaus siekio susikurti gerą ateitį – minimumas. Sako, tai tik laikina. Nežinia, kas yra laikina, bet minimalų uždarbį gaunu jau ne pirmus metus.
Iš mūsų kurso, universitetą pabaigė maždaug trečdalis — iš 150 žmonių, tik – 56. Bet ir iš tų, pabaigusiųjų, pagal specialybę dirbame gal tik dvidešimt. Vieni nematė prasmės ir pakeitė kvalifikaciją, o kiti pasirinko dirbti „paprastus“ darbus arba išvažiavo.
Mūsų dvidešimtukas skilo pusiau. Vieni per pažįstamus įsikūrė firmose ir be įtampos dirba administracinį darbą, gauna normalų atlyginimą. O kas neturėjo pažįstamų, štai kelintus metus, tose pat darbo vietose, už tą pačią mažą algą sėdime. Kadangi, kaip ir minėjau, papildomai mokiausi apskaitos, dar ir daugiau darbo užkrauna. Papildomai neapmokamo, žinoma.
Tad, kaip sakoma, kyla klausimų. Ar verta man būti specialiste ir dirbti pagal profesiją? O gal geriau ieškoti nekvalifikacinio, padavėjos ar namų tvarkytojos darbo, bent galėsiu kremą veidui ar geresnės mėsos nusipirkti?
O jeigu kada teks ne tik save išlaikyti? Jei kada gims vaikas, o tėveliai pasens ir jiems teks padėti? Kaip tada, ar tris šimtus eurų į tris dalis teks dalinti visiems?
Girdžiu sakančių, kad jauni žmonės, šiandien yra tinginiai, studijuoti nenori. Suprantu ne tik juos, bet ir emigravusius, nes man kasdien kirba tik viena mintis, o kam buvo reikalingas tas diplomas?
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime" temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
