Esu ne kartą girdėjęs pareiškimų, kad žmonės Norvegijoje vidutiniškai uždirba 42 300 litų per mėnesį. Ir niekas nenorėjo girdėti, kad tai nėra litai, o Norvegijos kronos, tai yra 4893 eurai. Taip pat kaip ir įsiklausyti į tai, kad ši suma susidaro neatskaičius mokesčių. O tai reiškia, kad iš šios sumos reikėtų atimti apie 33 procentus, tad lieka 28 341 Norvegijos krona (3363,79 euro).
Už būstą tenka mokėti nuo 7000 (831 euro) iki 12 000 kronų (1424 eurų). O kur dar elektra, internetas, mobilusis telefonas, automobilio degalai ir draudimas, kelių mokesčiai, kurie pajamas sumažina dar 3000–4000 kronų (356–475 eurais). Tada minusuojame sumą, skirtą maistui, maždaug 3000–4000 kronų (356–475 eurai).
Atskaičiavus šias išlaidas lieka apie 10 000 kronų (1187 eurai), kurias galima taupyti.
Sveikinu, jeigu žmogus yra tarp tų laimingųjų, kurių pajamos sudaro apie 500 tūkst. kronų (59 345 eurus) per metus. Bet kiek tokių yra?
Žmonių, dirbančių srityje, kuriai nereikia išsilavinimo, mėnesinė alga yra 29 900 kronų (3549 eurai), o atskaičiavus 33 procentus mokesčių, lieka 20 000 kronų (2374 eurai). O jei žmogus turi šeimą, juk išlaidos dar labiau išauga.
Tad realybė nėra tokia, kad visi aplipę pinigais vaikščiotų. Norint turėti daugiau pinigų, reikia ir dirbti nemažai. Niekas veltui nieko neduoda.
Mūsų tautiečiai, gyvendami po kelis nedideliuose būstuose ir valgydami pigiausią maistą, sugeba sutaupyti šiek tiek pinigėlių, bet juk visa tai vyksta komforto ir sveikatos sąskaita. Gyvendamas viename bute su kitais žmonėmis, jautiesi taip, lyg gyventum studentų bendrabučio laikais.
O ir maistas primena studijų laikus. Bet jei nori gyventi normaliai, nelabai ką ir sutaupysi.
Tad visi į Lietuvą siunčiami pinigėliai yra uždirbti, o ne iš oro gauti, tad nesuprantamas man tas požiūris į emigrantus, neva mes iškeitėme Lietuvą į nerūpestingą gyvenimą.
Kad turėtume, ką parsiųsti į Lietuvą, turime daug dirbti. Skirtumas tik toks, kad dirbant Lietuvoje nelieka ko sutaupyti.
Naujienų agentūros ELTA duomenimis, pernai į Lietuvą emigrantų atsiųstų pinigų suma galėjo perkopti 5 milijardų litų sumą. Nesakau, kad visi pinigai atkeliavo iš Norvegijos, bet tikrai nemaža dalis būtent iš šios šalies.
Dabar klausimas: o kaip padaryti, kad siunčiamų pinigų srautas į Lietuvą nemažėtų? Paprastai! Įtikinti liaudį, kad jie neišsivežtų savo atžalų į užsienį. Tuomet jie visus sutaupytus pinigėlius parveš į Lietuvą! Labai paprasta. Pasinaudoji tokiomis istorijomis apie „Barnevernet“, ir emigrantai jau siunčia savo vaikus su žmonomis į Lietuvą. Kuo daugiau kalbi šia tema, tuo daugiau vaikų lieka Lietuvoje.
O kaip kitaip sustabdyti Lietuvos senėjimą? Paliečiant skaudžiausią temą – šeimą. Nesivežkite vaikų į užsienį, nes atims. Lyg nebūtų daugiau galimybių Lietuvą paversti rojumi Europoje, šalimi, į kurią visi norėtų važiuoti gyventi.
Kad ir Butanas, maža šalis Azijoje, kur žmonių pajamos nėra didelės, bet šalyje gyvena vieni laimingiausių žmonių pasaulyje.
Lietuva yra labai protingų žmonių šalis, bet savo talentą jie švaisto ne ten, kur reikia. Kiekvienas išvykęs žmogus ilgisi savo krašto, draugų, tėvų, vaikystės kiemo. Labai liūdna, kai tenka rinktis tarp tėvynės ir orumo. Manote, jog Norvegijai reikia lietuviško kraujo ir genų? Šalis, pirmaujanti savižudybių skaičiumi ir suvartojamo alkoholio kiekiu, turi geriausių genų? Manote, kad lietuvaičių santuokų su norvegais nepakanka, kad jie kraują prasiskiestų?
2015 metais Norvegijoje buvo užregistruoti 804 964 imigrantai. Manote, kad kraujas dar nepakankamai praskiestas ir kad Norvegijai reikia imtis tokių drastiškų dalykų – atiminėti vaikus, kad sutvarkytų savo genofondą?
Ar nebūtų paprasčiau, jei Norvegija tiesiog priglaustų visus Lietuvos vaikų namų gyventojus ir taip sutvarkytų tą įsivaizduojamą genofondo problemą? Kalbant, pavyzdžiui, apie vaikus, turinčius Downo sindromą, jų yra visur – ir Norvegija tikrai nėra pirmaujanti šalis, tiesiog tokius vaikus čia matome gatvėse, nes jie nėra slepiami, nėra uždaryti, jų niekas nesigėdija.
Visos šios mintys išreikštos remiantis loginiu mąstymu ir oficialia, laisvai visiems prieinama informacija.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime" temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
