Tad po penkerių metų pertraukos, negalėjau praleisti paskutiniosios „Greiti ir įsiutę“ franšizės dalies. Jau vien tai, kad tai paskutinis velionio aktoriaus Paulo Walkerio darbas.
Taip, esu didelis gerbėjas šio, jau beveik serialu tapusio, filmo. Vien iš pagarbos nuostabiam aktoriui tiesiog privalėjau jo darbą pamatyti kine, o ne prie televizoriaus ekrano.
Filmu likau visiškai patenkintas, bet išėjus iš kino salės apėmė tuštumo jausmas. Kažkas panašaus, kai perskaitai labai gerą knygą ir suvoki, kad daugiau tokios geros knygos nebebus.
Prisiskaičiau ir prisiklausiau įvairiausių nuomonių apie šią „Greiti ir įsiutę“ franšizės dalį, bet tai filmas, skirtas mėgautis juo, mėgautis gražiais vaizdais, greitų ir galingų automobilių skleidžiamais variklių garsais, nuostabiu operatoriaus darbu, geru muzikiniu takeliu ir svarbiausia – kino specialiaisiais efektais.
Tai ne toks filmas, kurio metu reikia galvoti, laukti atomazgos ir rodomus įvykius tapatinti su realybe bei fizikos dėsniais. Ir, tiesą pasakius, visas laikas, praleistas kino teatre, buvo puikus. Visiškai nesuku sau galvos apie realybėje neįmanomus dalykus, tiesiog mėgavausi, mano manymu, geriausia filmo dalimi iš visų septynių.
Tačiau aš ne apie tai. Po penkerių metų pertraukos, mano akimis, kino teatro kultūra visiškai nepasikeitė. Prisirinko beveik pilna salė automanų ir automanių (arba automanų draugių). Na ir prasidėjo visi „geriausi“ kino teatro „privalumai“.
Visų pirma, po salę pradėjo sklisti įvairiausi kvapai: kas atsinešė spragėsių, kas čipsų ir alaus, kas spragėsius „daužė“, kas picą „kapojo“ ir dar įvairiausi aromatai pasklido. Visas tas mišinys sklandė ore viso filmo metu.
Sumokėjau pinigus už tai, kad galėčiau mėgautis kinu, bet tikriausiai ne tik už tai – dar ir už tai, kad beveik apsivemčiau. Neperku ir nepirksiu jokio maisto, kad galėčiau įsinešti į kino salę! Jeigu taip norisi valgyti, tai galima daryti namie, sėdint prie televizoriaus.
Kitas pastebėjimas susijęs su reklama. Lietuvos televizijos kanalai yra nemokami, bet kad visa tai matytume nemokamai, esame priversti žiūrėti niekam neįdomią reklamą po 4-5 kartus per valandą ar panašiai.
Ant bilieto parašyta, kad kino seansas prasideda 18 valandą 20 minučių. 10 minučių kino naujienų anonsų ir taip ilgai lauktas filmas prasidės!
Nė velnio! Lygiai 20 minučių teko stebėti lygiai tą pačią, niekam neįdomią reklamą, nuo kurios jau koktu darosi, ją matant per televiziją. Tik kino teatre reklaminiai klipai dar ilgesni! Tik keturi kino anonsai po ilgos reklamos ir prasidėjo filmas.
Natūraliai kyla klausimas: tai už ką, po velnių, mes mokame?! Mano supratimu, už filmą kino teatre mokame tam, kad nereikėtų žiūrėti tų prakeiktų reklamų. Netikiu, kad kino teatrai neišsilaiko vien už parduodamus bilietus. Jei neišsilaikytų, kainos kiltų kaip grybai po lietaus.
Bet jei juos stato, modernizuoja, investuoja į naujausias 3D technologijas, vadinasi finansinė padėtis yra gera (čia taip paprastam žmogui atrodo iš šalies). Negana to, kad ore tvyrantis kvapų mišinys vimdo, telefonuose neišjungti garsai, komentatoriai neužsičiaupia, traškinami kukurūzai ir spragėsiai, tai dar reikia priverstinai žiūrėti reklamas.
Kai rodomi kino filmų anonsai – man patinka, taip ir turėtų būti. Manau, tam ir skirtos tos 10 minučių prieš kino seansą, kad žiūrovai galėtų susipažinti su artėjančiomis naujienomis.
Vienaip ar kitaip, po penkerių metų niekas nepasikeitė, tik pailgėjo prakeiktos reklamos laikas. Žiūrovų pagarba vieni kitiems, ir, šiuo atveju, pagarba velioniui aktoriui Paului Walkeriui, nepasikeitė, o jei tiksliau – pagarbos visiškai nėra. Niekam. Net valytojoms, kurios po seanso turi kuopti paliktą tvartą.
Taigi, retoriškai noriu paklausti – ar kino teatrai turi teisę mus, kinomanus, versti žiūrėti reklamą, kai mes jau sumokėjome pinigus, kad to bardako būtų galima išvengti?
***
„Bendraukime“ susisiekė su kino teatro „Forum Cinemas“ atstovu Dainiumi Beržiniu, kuris paprieštaravo skaitytojo žodžiams, jog reklamą teko žiūrėti 20 minučių.
Anot jo, iš viso prieš kino filmą yra rodoma 10 minučių trunkantys filmų anonsai ir 2 minutės skiriamos socialinei ar savireklamai, o dar 6 minutės skirtos komercinei reklamai. Tad ilgiau nei 8 minutes kino teatro lankytojui reklamų žiūrėti netenka. Kartais reklama būna dar trumpesnė.
„Reklamų trukmė priklauso nuo to, kelintą valandą ir kokią savaitės dieną žmogus pasirenka žiūrėti filmą. Jeigu filmo seansas pasirinktas savaitgalio vakarą, tikėtina, kad reklama truks aštuonias minutes. O jeigu filmas žiūrimas pirmadienio dieną, greičiausiai reklama truks tik apie minutę“, – tvirtino kino teatro atstovas.
D.Beržinis siūlė reklamos nenorintiems žiūrovams į kino filmą ateiti vėliau.
„Tiek internetiniame kino teatro tinklalapyje, tiek ir informaciniuose bukletuose yra aiškiai nurodoma, kad kino seansas prasideda reklama ir kino filmų anonsais. Visame pasaulyje kino teatruose yra rodoma reklama, o Skandinavijoje, net filmo viduryje yra daroma pertrauka, kad žmonės nueitų nusipirkti gėrimų ar užkandžių, o tada vėl sugrįžta žiūrėti filmą“, – pasakojo kino teatro atstovas.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime" temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
