Praėjusią savaitę įvyko eilinis susirinkimas darželyje, kuriame buvo sprendžiamos įvairios „neišsprendžiamos“ darželio problemos.
Taip, jos tikrai „neišsprendžiamos“, nes apie tas pačias problemas kalbama jau trečius metus iš eilės ir vis girdime tą patį atsakymą: „nieko negalima padaryti – nėra finansavimo“.
Problemų yra daug, pavyzdžiui, vaikų maitinimas, kadangi maistas vietoje negaminamas, o atvežamas termosuose, jis dažnai būna be skonio, o ir valgomas beveik atšalęs. Kita problema yra vaikų užimtumas. Kadangi vaikai mažai turi aktyvios veiklos, mažai būna lauke, mažai sportuoja.
Nėra ir muzikinės veiklos darželyje. Renginių taip pat labai mažai, vos du įvyksta per metus. Dar viena problema – tai higiena, po tualeto vaikai nenusiplauna rankų, nesušukuojami po miego, rankas valosi į drabužius.
Aš jau nekalbu apie darželio vaikų žaidimo aikštelę, kuri realiai yra nepritaikyta mažiems vaikams ir yra nesaugi.
Tėvai nuolat kelia šias problemas, tačiau nei sprendimo būdų, nei noro ar bandymo kažką išspręsti iš vadovybės pusės nėra.
Kadangi darželis priklauso mokyklai, greičiausia jis yra jai kaip akmuo po kaklu ir tempia žemyn, todėl čia yra mūsų tėvų problema, kad mes norime kažką pakeisti, nes mums svarbu, kur mūsų vaikai praleidžia kiekvieną dieną.
Bet šį kartą ne apie tai. Kadangi darželis yra pusiau lietuvių pusiau lenkų, todėl jau mažai stebina tai, kad pusę susirinkimo kalbama lenkiškai, kitą pusę – lietuviškai, nesvarbu, kad pusė tėvų lenkiškai nesupranta.
Taip pat nebestebina ir tai, kad visi užrašai ir dauguma skelbimų lentų darželyje yra publikuojama lenkų kalba, o paklausus, kodėl nėra lietuviškų stendų, atsakymas dažnai būna: „mums valdžia neleidžia“.
Labai gaila, kad dėl sudėtingos darželių situacijos Vilniuje yra mažai galimybių pervesti vaiką į kitą darželį, ir skaudu, kad darželis tuo naudojasi, nes tėvai neturi kitos galimybės. Ne visiems pajamos leidžia vesti vaikus į privačius darželius.
Taigi, vyksta susirinkimas ir tėvams yra pristatoma visuomenės sveikatos specialistė, kurios tikslas yra tėvams papasakoti, kokių taisyklių reikia laikytis darželyje, kad išvengtumėte užkrečiamų ligų. Žodis suteikiamas specialistei, kuri sako „kad būtų paprasčiau, aš viską papasakosiu rusiškai“. Ir greitakalbe rusų kalba ji išberia tėvams taisykles ir visą aktualią informaciją.
Daliai tėvų tai nesukėlė jokių emocijų, dalis tėvų iš karto atsistojo ir išėjo iš patalpos. Aš klausiau ir negalėjau patikėti, kad tai vyksta pas mus, nepriklausomoje Lietuvoje, kurioje valstybinė kalba yra lietuvių?!
Nesu nusistačiusi prieš rusų kalbą, labai gerai, kad dar daugelis ją mokame ir suprantame, tačiau jaunesni žmonės jos nesupranta, kodėl jie turi jaustis nepatogiai, kodėl savo šalyje turime gauti informaciją rusiškai?
Ar nuvykus į Vakarų Europos šalis, JAV ar kitas šalis, sakome, kad dabar kalbėsime su jumis lietuviškai, nes taip mums yra paprasčiau, ir ar tikrai ten mes būsime išgirsti?
Nereikia mums nei žalių žmogeliukų, nei tankų, žali žmogeliukai vaikšto tarp mūsų ir mums apie tai primena. Žmonės, tarpusavyje kalbėkite kokia norite kalba, tačiau nebrukite mums to valstybinėje institucijoje, tokioje kaip vaikų darželis.
Gerbkime vieni kitus ir mūsų valstybinę kalbą!
***
Darželio atstovo komentaras:
„Kiek supratau didžiausia laiško autorių nuoskauda yra valstybinės kalbos (ne)vartojimas. Visada džiugu manyti, kad žmonėms rūpi jų tautiškumas, kalbos ir tradicijų puoselėjimas.
Visi žinome, kad meilė tėvynei ir tautai turi būti skiepijama nuo mažens. Pamatus „stato" tėveliai, šeima, o ugdymo įstaigos užduotis – stiprinti šiuos jausmus, parodyti, kad vaikas yra visuomenės, tautos dalis, kad drauge galime daug daugiau.
Mūsų ugdymo įstaiga, kaip ir daugelis kitų, kuriose po vienu stogu glaudžiasi įvairių tautų ir kultūrų vaikai, meilė tautai, pagarba kalbai ir tradicijoms yra viena iš svarbiausių ugdymo tikslų. Mūsų vaikai žino, kad šalia gyvena žmonės, kalbantys kita kalba, su savo papročiais, kultūra, šventėmis, tačiau visi esame Lietuvos piliečiai ir turime vieną valstybę su savo istorija, simbolika, tradicijomis.
Grupių stendai atspindi kasdienį vaikų gyvenimą, pasiekimus, planus. Juose auklėtojos iškabina vaikų darbelius, piešinius, dainų, eilėraščių žodžius.
Suprantama, kad kiekvienos grupės stendai yra ta kalba, kuria kalba tėveliai ir vaikai. Informaciniai įstaigos stendai su svarbia informacija ugdymo įstaigos bendruomenei, savaime suprantama, yra valstybine kalba. Paklausite, kaip tvarkomės per bendrus susirinkimus?
Atsakome: susirinkimai vyksta valstybine kalba. Ir nesvarbu, kokia kalba kalbama, tėveliai, kurie nesuprato, visada turi teisę užduoti klausimą ir gauti atsakymą ta kalba, kurią jie supranta. “Gerbkime vieni kitus ir mūsų valstybinę kalbą!“ - labai gražūs ir prasmingi žodžiai. Prisiminkime tik viena, kad valstybinė ir gimtoji kalba ne visiems reiškia tą patį.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime" temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
