Dirbu po dvylika valandų. Tai nėra lengva, bet aš nesiskundžiu. Esu pareiginga, atsakinga ir darbšti, darbo nebijau.
Vieną dieną dirbau nuo 9 iki 22 valandos. Pardaviau neblaiviam asmeniui alkoholinių gėrimų ir taip pažeidžiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-20 nutarimą Nr. 618 „Dėl didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių ir mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse taisyklių patvirtinimo“ punktą 9.3 ir Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto reikalavimus.
Nesiginu, taip, aš pažeidžiau įstatymą. Bet jei tikrai būčiau supratusi ir mačiusi, kad žmogus buvo neblaivus, būčiau alkoholio nepardavusi. Ta vakarą, kai padariau pažeidimą, aš nepastebėjau, kad asmuo yra neblaivus (jis nesvirduliavo, negriuvinėjo, alkoholio kvapo taip pat neužuodžiau), ir pardaviau degtinės butelį.
Klientui išėjus iš parduotuvės jį sulaikė policijos pareigūnai, patikrino blaivumą alkoholio matuokliu. Tada man buvo surašytas protokolas, kad pažeidžiau įstatymą. Po kurio laiko buvo paskirta 14 eurų bauda, kurią aš susimokėjau.
Po kiek laiko teismas vyko ir parduotuvei. Darbdaviui buvo priteista 850 eurų bauda, kurią šiuo metu išskaičiuoja iš manęs. Kas mėnesį išskaičiuoja iš mano algos po 70 eurų, nors mano alga siekia 270 eurų.
Kai tik buvo išleista šio įstatymo pataisa ir sugriežtintos baudos, mes, pardavėjos, turėjome pasirašyti raštą, kad susipažinome su įstatymu ir, jei jį pažeisime, parduotuvei skirtas baudas mokėsime pačios. Kito pasirinkimo nebuvo – jei nepasirašai, gali išeiti iš darbo.
Aš sau tokios prabangos išeiti iš darbo leisti negaliu. Turiu mokėti mokesčius ir išlaikyt sūnų. Kaip mums, pardavėjoms, nustatyti pirkėjų blaivumą? Kaip, laikantis visų įstatymų, pirkėjui, nepažeidžiant jo orumo, pasakyti: esate išgėręs.
Alkoholio matuokliu nustatyti pirkėjo blaivumo neturime įgaliojimų. Jei žmogus elgiasi neįprastai – griuvinėja, svirduliuoja, galima įtarti, kad jis yra neblaivus. Pagal atliktus tyrimus alkoholio poveikis žmogui yra skirtingas.
Yra žmonių, kurie išgėrę taurę iš karto atrodo neblaivūs, bet yra ir tokių, kuriems reikia daug didesnį kiekį išgerti, kad plika akimi matytume, jog yra girtas. Yra buvęs ir toks atvejis, kai žmogus įpūtė per keturias promiles, bet vairavo automobilį ir buvo pareigūnų sustabdytas ne todėl, kad vairavo pavojingai, o tik norint patikrinti dokumentus.
Dirbdama sulaukiu daug grasinimų, keiksmų, necenzūrinių žodžių, kad neparduodu įtartiniems pirkėjams alkoholio. Ir apipiltos skysčiu buvome, ir po darbo einančių laukė, ir kumščiu prieš nosį mojavo. Ar mes, paprastos pardavėjos, galime išblaivinti tautą?
O gal vertėtų bausti tuos asmenis, kurie perka alkoholį neblaivūs? Šiuo metu viešoje vietoje pasirodžius neblaiviam skiriama 5 eurų bauda. Ar tikrai šis įstatymas neturi spragų? Nes šiuo atveju parduotuvė šį įstatymą apeina ir viską užkrauna ant minimumą uždirbančios paprastos pardavėjos pečių.
Neseniai per žinias išgirdau, kad siūloma bausti keleivius, važiuojančius su neblaiviu vairuotoju. Buvo iškeltas klausimas, kaip keleivis gali nustatyti vairuotojo blaivumą. Aš dar kartą pasikartosiu: o kaip mums, pardavėjoms, nustatyti pirkėjo blaivumą?
Šį laišką rašau ne vien savo vardu, bet ir visų pardavėjų. Mums kartais atrodo, jog esame vienos šiame dideliame mūšio lauke. Niekam neįdomi mūsų nuomonė, negalime apsiginti, nes juk klientas visada teisus.
Kai išvadina necenzūriniais žodžiais, ir niekas negali apginti. Kai negali paprieštarauti ar pareikšti nuomonės valdžiai, nes jos argumentas: „Nepatinka – nedirbk.“ Mes esame pardavėjos, o ne medicinos darbuotojai ir ne policijos pareigūnai.
Neturime įgaliojimų patikrinti žmogaus blaivumo. Mano nuomone, šis alkoholio kontrolės įstatymas yra sukurtas neapgalvotai ir skubotai. Jis turi daug spragų, leidžiančių prekybos vadovams jį apeiti, o šimtus siekiančias baudas – atskaičiuoti iš minimumą gaunančios pardavėjos algos.
***
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) komentaras:
„Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims, o Alkoholio kontrolės įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) kontrolės tvarką, vairavimo metu leidžiamą maksimalią etilo alkoholio koncentraciją asmenų, vairuojančių antžeminio, vandens ir oro transporto priemones Lietuvos Respublikoje, iškvepiamame ore, kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Tokią tvarką nutarimu yra nustačiusi Lietuvos Respublikos Vyriausybė, t. y. patvirtinusi Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisykles.
Kituose teisės aktuose sukonkretinti neblaivių asmenų patikros procesai ir šiuos veiksmus atliekančių valstybės institucijų ir įstaigų veiksmai, pavyzdžiui, Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika ir Bendros asmens būklės įvertinimo metodika, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 (toliau – Asmens būklės vertinimo metodika).
Nagrinėjant Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus, turi būti įvertinama, ar asmens neblaivumas buvo nustatomas laikantis paminėtų teisės aktų reikalavimų.
Departamento nuomone, juridiniai asmenys, vykdantys mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse veiklą bei siekiantys užtikrinti Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto numatytą draudimą, turi vadovautis „Asmens būklės vertinimo metodikos“ nuostatomis, pateikiančiomis asmens išorės požymius, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir/ar apsvaigęs (pvz., iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai).
Alkoholio kontrolės įstatyme nustatyta, kad už šio įstatymo reikalavimų nesilaikymą atsakomybėn traukiami tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.
Fiziniai asmenys atsako pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatas, o juridiniai asmenys – pagal Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas. Skaitytojos situacijos atveju taip ir buvo įvykdyta.
Skaitytojos pateikta informacija vertinama nevienareikšmiškai, nes už draudimo parduoti neblaiviam asmeniui alkoholinius gėrimus nesilaikymą skiriama ekonominė sankcija juridiniam asmeniui nuo 144 eurų iki 579 eurų bauda, o už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo 579 eurų iki 1448 eurų bauda.
Departamentas negali pateikti nuomonės, kodėl skaitytojos pateiktoje informacijoje jos įmonei buvo skirta 850 eurų bauda, nes informacija yra netiksli.“
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
