Taigi mokyklą baigiau prieš keletą metų, bet neturėjau galimybių mokytis. Nors ir buvau įstojusi, pasirinkau darbą. Dirbau porą metų. Uždirbau kiek daugiau nei minimumą, tačiau esu jaunas žmogus, turiu tikslų ir tikrai žinojau, kad grįšiu mokytis.
Taip ir padariau po dvejų metų. Pirmus mėnesius bandžiau studijas derinti su darbu, deja, artėjo atsiskaitymai ir mačiau, kad rinktis reikia arba mokslą, arba darbą. Nusprendžiau šįkart mokslo nebeaukoti. Pabrėžiu, kad studijuoju tiksliuosius mokslus, kur yra ir laboratoriniai darbai, ir pratybos, ne tik teorinės paskaitos.
Taigi man suėjo 24-eri, ir pagal Lietuvos Respublikos (LR) įstatymus jau esu pripažįstama kaip vienas gyvenantis asmuo, tėvai manęs nebeišlaiko. Turiu teisę gauti socialinę stipendiją. Tam reikia gauti socialinę pašalpą iš savivaldybės. O šiam tikslui reikia būti registruotam Darbo biržoje. Taip, registruotis Darbo biržoje logiška, jei ieškai darbo. Logiška būtų ir tai, kad kai studijos dieninės, paskaitos vyksta nuo 8 iki 20 valandos. Taip net universiteto įstatuose parašyta.
Aišku, yra langų, bet kai paskaitos išmėtytos nuo ryto iki vakaro, dirbti neįmanoma. Taigi apie kokį darbą gali būti kalbama? Juk esame tik paprasti mirtingieji.
Na, o dabar dėl ko rašau. Apsireikšti Darbo biržoje reikia kartą per tris mėnesius. Pirmoji tarpininkė, kuriai priklausiau, buvo tikrai labai maloni ir supratinga. Pati pasakė, jog LR įstatymai tokioje situacijoje yra absurdiški – lyg ir turi bedarbio statusą, bet darbo neieškai, o ir dirbti vargiai pavyktų.
Na, o kitaip negali gauti socialinės pašalpos, be jos – socialinės stipendijos. Užburtas ratas. Dabar man paskirta kita tarpininkė. Ir prasidėjo linksmumai. Per pirmą susitikimą jos klausimas išmušė iš vėžių: „Ko jūs iš manęs norite?“
Papasakojau tą pačią istoriją apie LR įstatymus (bet kodėl aš tai turiu daryti? Ne man pinigus moka už jos darbo – šiuo atveju labai prasto – išmanymą), o ji man rėžė: „Tai kodėl nedirbat?“ Aš jai vėl tą patį. O ji man vėl atgal. Žodžiu, „pasišnekėjom“. Galiausiai paskyrė kitą datą susitikti (apie tai, kad pati susipainiojo dėl datų ir du kartus ją keitė, kad asmens kode supainiojo du skaičiukus (mano žiniomis, mėnuo neturi 82 dienos) net nebešneku).
Ir aš jos pasiteiravau, ką daryti tokiu atveju, jei bus egzaminas tą dieną (dabar vyksta egzaminų sesija ketvirto kurso studentams). Ji pasakė, kad tokiu atveju reikia pranešti ir sutarsim dėl ankstesnės datos. Pasak jos, svarbu bendrauti. Na, aš ir bandau bendrauti.
Štai dabar žinau, kurią dieną man egzaminai ir kad tą dieną negalėsiu atvažiuoti. Paskambinu, paaiškinu situaciją. O ji ir vėl: „Atvažiuokit tą dieną, kurią jums priklauso. Be to, aš jums siūlysiu darbą.“ Nebeištvėriau. „Kokį darbą? Man sesija ir gynimai. Kiek jūs man tą patį galite šnekėti?“
Ir dar vienas atvejis. Pasidomėjo, ką veiksiu po studijų. Reakciją numaniau, tai neiškenčiau ir specialiai įpyliau žibalo į ugnį – magistrantūroje studijuoti ketinu. Na, ir užsiputojo tiesiogine šio žodžio prasme: „Ar manote, kad Darbo birža ir toliau jus išlaikys?“
Galiu atsakyti. Ne, nemanau. Ir dabar ne Darbo birža man moka socialinę pašalpą. Ir ne aš kalta, kad tokie LR įstatymai. Aš kalta tik dėl to, kad pasirinkau sunkesnį kelią – sunkesnes studijas, o ne socialinės pakraipos vakarines studijas vietinėje kolegijoje. Turbūt pralošiau – galėčiau dabar kitiems „rodyt valdžią“.
***
Lietuvos darbo biržos komentaras:
„Pirmiausia norėtume atsiprašyti už kolegės iš N darbo biržos (konkrečiai nenurodyta) netaktišką elgesį laiško autorės atžvilgiu, taip pat už tai, kad studentė negavo išsamios ir aiškios informacijos. Komentuojant šį anoniminį atsiliepimą galima pateikti tik iš dalies objektyvų vertinimą, nes aprašyta situacija yra painoka.
Studentė rašo, kad studijos yra dieninės (dabar tai vadinama nuolatinėmis), o toliau rašo, kad suteiktas bedarbio statusas. Tai du nesuderinami dalykai, nes pagal Užimtumo rėmimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalį bedarbis – nedirbantis darbingo amžiaus darbingas asmuo, kuris nesimoko pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba nestudijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas ir yra įstatymų nustatyta tvarka įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje.
Tačiau jeigu laiško autorė vis dėlto atitinka bedarbio apibrėžimą ir jai suteiktas bedarbio statusas, tokiu atveju jos registracija teritorinėje darbo biržoje negali reikšti nieko kito, o tik tai, kad ji ieško darbo, o teritorinės darbo biržos darbuotojai ir turi padėti tai padaryti (Užimtumo rėmimo įstatymo 13 straipsnis).
Apsilankymo teritorinėje darbo biržoje laikas privalo būti derinamas su darbo ieškančiu žmogumi, t.y. atsižvelgiama į egzaminų laikymą ir panašiai. Kita vertus, darbo biržos darbuotojai negali nevykdyti savo pareigų ir negali nesiūlyti įsidarbinti į laisvas darbo vietas teritorinėse darbo biržose registruotiems darbo ieškantiems asmenims pagal darbo ieškančio asmens kvalifikaciją arba kompetenciją ir turimą darbo patirtį ir kitas tinkamas darbo apibrėžime (Užimtumo rėmimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalis) nurodytas sąlygas.
Jei laiško autorė studijavo aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programą, norėdama gauti socialinę pašalpą ji neprivalėjo registruotis darbo biržoje iki 24 metų (Lietuvos Respublikos piniginės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 8 straipsnis).
Sąlygos teisei į piniginę socialinę paramą nustatyti – asmenys mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje (studentai), įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį, kol jiems sukaks 24 metai, ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, bet ne ilgiau, negu jiems sukaks 24 metai).
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
