Kadangi giminių arti nėra, o televizijos programos ir internetas plyšta nuo reklamų, nutariau pasinaudoti legaliai siūlomomis kredito paslaugomis ir pasiskolinti iš UAB „Nordecum“, valdančios prekės ženklą „SMSpinigai.lt“.
Skolintis šioje bendrovėje sugundė jų gana aktyviai ir patraukliai reklamuojamos paslaugos ir tai, kad pirmasis kreditas 4 mėnesiams suteikiamas nemokamai – grąžini tokią pat sumą, kiek ir pasiskolinai. Be to, dirbant policijos pareigūnu iš tikrųjų patraukliau atrodė skolintis iš oficialiai tokias paslaugas teikiančios kredito bendrovės nei iš draugo ar bendradarbio.
Kadangi kreiptis dėl pinigų į pažįstamus tikrai nesmagu, be to, jiems liktum įsipareigojęs ir nežinia, ar po to kurią dieną iš savo kreditoriaus nesulauktum prašymo suteikti kokią „nedidelę paslaugą“, kam nors padėti, ko nors „nepamatyti“.
Taigi, apsisprendęs pasiskolinti 100 eurų iš šios kreditų bendrovės, užsiregistravau jos tinklalapyje, atlikau visus formalumus ir pradėjau laukti atsakymo, ar 100 eurų 4 mėnesiams paskola bus suteikta.
Deja, gal po valandos (tai buvo apie 21 val. vakaro) sulaukiau skambučio, kad sprendimą dėl paskolos priims tik gavę mano banko sąskaitos, į kurią pervedamas atlyginimas, 6 mėnesių pajamų ir išlaidų (!) PDF formato išrašą, kurį turiu atsiųsti į jų elektroninio pašto dėžutę.
Pabandžiau aiškintis, kam jiems reikia mano sąskaitos išlaidų išrašo, juk turėtų užtekti pajamų išrašo. Paaiškino: kadangi esu statutinis pareigūnas, mano pajamų nemato „Sodros“ sistemoje, todėl pagal vartojimo kreditų bendrovės taisykles pareigūnas privalo papildomai elektroniniu paštu pateikti savo sąskaitos išrašą iš elektroninės bankininkystės apie pastarųjų 6 mėn. pajamas ir išlaidas.
Dar pabandžiau aiškintis, ar toks reikalavimas proporcingas, juk išlaidų išraše bus matoma konfidenciali informacija. Deja, bendrovės vadybininkė į kalbas per daug nesileido, liepė pagalvoti ir prižadėjo dar paskambinsianti apie 22 valandą pasiteirauti, ar atsiųsiu elektroniniu paštu tą išrašą. Turėdamas apie valandą pagalvoti, susiformavau banko sąskaitos 6 mėn. išrašą apie pajamas ir išlaidas ir pamačiau, kad tas išrašas sudaro apie 30 lapų, o juose – visa detali informacija apie kortelės panaudojimą, visas buvimo ir atsiskaitymo vietas, kuriose išleidau apie 6000 eurų.
Apsisprendžiau, kad tokios detalios konfidencialios informacijos tretiesiems asmenims pateikti tikrai negaliu, tuo labiau kad siųsti tokią informaciją apie privatų gyvenimą (ir su tarnyba susijusių komandiruočių, išvykų, taip pat laisvalaikio leidimo, atsiskaitymo vietas) tikrai nėra saugu, nes nežinia, kiek žmonių administruoja šios bendrovės pašto dėžutę, kas tą informaciją gaus, matys, ja disponuos, galbūt kam nors perduos.
Be to, informacinis saugumas Lietuvoje, ir ne tik Lietuvoje, vis dar abejotinas, todėl neatmestina, kad elektroniniu paštu siunčiama tokio pobūdžio informacija gali būti perimta, nukopijuota negerų ketinimų turinčių asmenų.
Tą patį vakarą, nors buvo žadėta, skambučio iš šios kreditų bendrovės nesulaukiau, o kitą rytą, kai man paskambino kažkaip piktai kalbanti vadybininkė, pokalbis buvo trumpas. Paklausė, ar pateiksiu tą pajamų ir išlaidų išrašą, jei ne, paraiška bus atmesta.
Pabandžiau dar pasiderėti, kad esu pareigūnas, gaunu nuolatines nemažas pajamas, galiu atsiųsti tai patvirtinantį sąskaitos pajamų (be išlaidų) išrašą, prašau nedidelės sumos, „Creditinfo“ sistemoje jie mato, kad tikrai neturiu jokių skolų, pradelstų mokėjimų ar neįvykdytų įsipareigojimų, neturiu greitųjų kreditų ir t.t.
Tačiau vadybininkė į jokias derybas nesileido, jokio lankstumo nepademonstravo, pasakė, kad jei nebus reikalaujamo pajamų ir išlaidų išrašo, nebus ir paskolos, ir pokalbį baigė. Netrukus po šio pokalbio gavau SMS pranešimą į telefoną, kad paskolos paraiška atmesta, nors atsakyme apie atmestą paraišką jokių motyvų nebuvo nurodyta. Po nepavykusio bandymo „civilizuotai“ pasiskolinti liko daug nuosėdų, kurias dar bandžiau pašalinti susirašydamas su bendrovės atstove internetu, tačiau negavau jokių logiškų paaiškinimų, kodėl eiliniams piliečiams, norint gauti greitąjį kreditą, kredito įstaigai užtenka automatiškai gaunamų duomenų apie pajamas iš „Sodros“ sistemos ir jokių papildomų duomenų apie išlaidas pateikti nereikia, o statutiniam pareigūnui išrašo vien apie pajamas pateikti neužtenka.
Bandžiau pasiaiškinti, ar tai nėra diskriminavimas dėl socialinės padėties ir profesijos, teikiant tą pačią paslaugą ir taikant skirtingas sąlygas ir reikalavimus pareigūnui ir nepareigūnui, ar nėra perteklinis reikalavimas dirbančiam pareigūnui dėl nedidelės 100 eurų paskolos pateikti 6 mėn. 6000 eurų pajamų ir išlaidų išrašą.
Taip pat kuo remiantis taikomas toks reikalavimas ir ar gali bendrovė paraiškos atmetimo pagrindą patvirtinti atsakymu į elektroninį paštą. Tačiau atsakymo į pateiktus klausimus negavau, apsiribota formaliais atsakymais, kad tokios jų taisyklės, jie nieko neprivalo aiškinti ir teikti. Tai štai tokia nesėkme pasibaigusio mano pirmojo bandymo gauti greitąjį kreditą patirtis. Kadangi automobilį sutaisyti verkiant reikėjo, teko 100 eurų vis dėlto pasiskolinti iš bendradarbio ir dabar reikės turbūt su nerimu laukti, ar nepaprašys kada nors ir jis iš manęs kokios nors paslaugos. Su humoru galiu patvirtinti, kad iš nusikaltėlių ar pažeidėjų „skolintis“ vis dėlto neišdrįsau.
Tačiau darbe kasdien susiduriant ir žinant, kaip nesunkiai nusikaltėliai gauna kreditus iš įvairiausių tokio tipo įstaigų, kurios vėliau kreipiasi į policiją su prašymais nustatyti nusikaltėlius ir išieškoti jų apgaule pasisavintas lėšas, toks griežtas reglamentavimas ir neproporcingi reikalavimai paskolos prašant patiems policijos pareigūnams sukėlė pyktį ir didelę nuostabą.
Ar tikrai kredito įstaigai būtina žinoti, kur besikreipiantis dėl 100 eurų paskolos pareigūnas išleido savo 6000 eurų per pastaruosius 6 mėnesius, kad priimtų sprendimą, ar suteikti jam nedidelę paskolą? Ar tokiam sprendimui tikrai neužtenka duomenų, kad asmuo dirba statutinėje įstaigoje, turi nuolatines pajamas, neturi skolų ir pradelsto mokėjimo (tai nesunkiai patikrinama įvairiose informacinėse sistemose)?
Ar skirtingi reikalavimai pareigūnams ir nepareigūnams nėra diskriminuojantys, pertekliniai, neproporcingi ir žeidžiantys orumą? Norisi tikėti, kad Lietuvos Respublikos Seimas pagaliau priims taip ilgai vėtomą ir mėtomą naująjį Vidaus tarnybos statutą, kuris leistų sunkų ir pavojingą darbą sąžiningai dirbantiems ir kyšių neimantiems policijos ir kitiems statutiniams pareigūnams pagaliau pradėti uždirbti daugiau, gyventi oriai, susitaupyti ir nesukti sau galvos, už ką susitaisyti automobilį ar iš ko pasiskolinti 100 eurų, kad galėtum be papildomų rūpesčių patenkinti elementariausius savo ir šeimos bei vaikų poreikius.
***
Vartojimo kreditus teikiančios bendrovės „Nordecum“ atstovo komentaras:
„Iš skaitytojo laiško nėra aišku, apie kokį konkretų asmenį (kreditą) kalbama ir kokia buvo susiklosčiusi situacija. Gali būti, kad kas nors sukėlė įtarimų bendrovės darbuotojams, atsakingiems už kreditavimą. Pastaruoju metu mūsų bendrovėje nebuvo užfiksuota konfliktinių situacijų.
Savo veikloje vadovaujamės Lietuvos Respublikos teisės aktais, kurių pagrindiniai yra: Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas; Lietuvos banko patvirtinti Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatai bei Vartojimo kredito teikimo gairės ir kita.
Kadangi kreditus teikiame atsakingai, turime būti įsitikinę ne tik vartotojo pajamomis, bet ir išlaidomis. Pajamų ir išlaidų santykis – atsakingo kreditavimo pagrindas. Teikdami kreditus neatsakingai pažeistume ne tik bendrovės vidinius kreditavimo nuostatus, bet ir Lietuvos Respublikos įstatymus“, – teigė atstovas. Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
