Vaikystė buvo siaubinga. Nuo mažens prisimenu, kaip visiškai prasigėręs tėvas smurtaudavo prieš mamą, kaip spardydavo ją kojomis, netgi smaugdavo. Prisimenu, kaip abi mano seseris tėvas tampydavo už plaukų. Manęs jis neliesdavo. Buvau jauniausia ir mane labiausiai mylėjo.
Vaikystėje patirtas siaubas ilgai dar temdė mano gyvenimą. Prisimenu, kaip tėvas suspardė mamą, kuri buvo 6 mėnesius nėščia. Gimė negyvas berniukas.
Mama visada sakydavo, kad tokia moters dalia, ir jeigu muša, vadinasi, yra už ką. Po to dar ilgus metus pykau ant jos už tokį požiūrį. Turbūt dėl to manyje susiformavo kovotojos sindromas ir labai anksti supratau, kad niekada negyvensiu taip, kaip mano mama. Nenoriu nieko blogo apie ją sakyti, nes mama savaip stengėsi dėl mūsų – bent jau materialiai mums nieko netrūko.
Būdama 15 metų susirgau sunkios formos depresija. Paguldė į ligoninę 4 mėnesiams. Man pasisekė, nes mane gydė puikūs medikai ir išėjusi jaučiausi labai gerai.
Kai man buvo 17 metų, netekau tėvo – jį girtą kažkas nužudė. Prisimenu, kad jaučiausi kalta, jog tuo metu nieko nejaučiau. Neišliejau nei vienos ašaros. Ir netgi nenuėjau į laidotuves. Žinojau, kad giminės mane smerks, bet mama leido neiti. Visad buvau perdėtai jautrus vaikas ir nenorėjau matyti savo tėvo net ir mirusio, nes bijojau neigiamų emocijų.
Pirmoji ištekėjo mano vyriausioji sesuo. Už lietuvio. Jiems gimė graži mergytė, mano dukterėčia. Deja, jos vyras irgi pradėjo prieš ją smurtauti. Vyresnėlė pateko į ligoninę dėl daugybinių sumušimų. Skirtis irgi nenorėjo. Laimei, tai ilgai nesitęsė. Vyras susigriebė ir pradėjo lankyti psichologo seansus. Tai padėjo ir jis pasikeitė.
Taigi, vieną gražią dieną jie pakėlė sparnus ir išvyko į Airiją. Dabar jų dukrai jau 16 metų. Prieš 5 metus jiems gimė gražus berniukas Gabrielius. Visi jie gavo Airijos pilietybę ir laimingai gyvena.
Mano vidurinioji sesuo taip pat ištekėjo už lietuvio. Deja, santykiai irgi nesiklostė. Ji dirbo buhaltere, o jis pralošdavo jos visus pinigus. Po metų santuokos jie išsiskyrė.
Sesuo internetu susipažino su meksikiečiu, gyvenančiu Amerikoje. Po kiek laiko susitiko ir nusprendė susituokti. Dabar jų šeimoje auga 2 puikūs berniukai.
Sesuo Amerikoje pradėjo studijuoti mediciną. Nors jai jau buvo 28 metai, Amerikoje į amžių niekas nežiūri. Dabar ji dirba vyresniąja akušere ir yra labai laiminga. Irgi atsisakė Lietuvos pilietybės.
Na, o aš baigusi mokyklą norėjau studijuoti teisę, bet mano korepetitorius mane atkalbėjo. Pasakė, kad esu per jautri mergina šiai specialybei. Todėl praleidau vienerius metus galvodama, ką norėčiau veikti toliau gyvenime.
Bandžiau dirbti modeliu. Nesigirdama galiu pasakyti, kad tiek aš, tiek seserys esam tikrai gražios ir puikaus kūno sudėjimo. O aš visad buvau labai ambicinga, kovinga ir siekianti savo tikslo. Visad sulaukdavau priešingos lyties dėmesio, bet giliai širdyje svajojau išlaikyti save tam vieninteliam princui.
Deja, modeliai Lietuvoje daug uždirbti negali. Pagalvojau, kad ir man laikas kelti sparnus iš Lietuvos. Taigi, būdama 19 metų išvažiavau į pažadėtąją žemę – Ameriką.
Įsidarbinau aukle. Šeimoje pradirbau 2 metus. Jaučiausi puikiai, pasitikėjau savimi, jaučiausi pasaulio piliete. Skaudi praeitis palaipsniui traukėsi.
Amerikoje sutikau savo princą. Gal dėl tėvo sukeltų išgyvenimų visad ieškojau vyresnio už save vyro. Susitikom labai banaliai. Jis mane užkalbino vienoje kavinėje. Buvo 10 metų už mane vyresnis. Iš karto patiko, nes buvo subrendęs ir išsilavinęs. Jis yra daug pasiekęs teisininkas. Supažindino su savo mama, kuriai iškart patikau. Po 3 mėnesių draugystės susituokėme.
Tiesa, iš karto pasakau, jis yra juodaodis. Kad ir ką berašytų Lietuvos komentatoriai, aš didžiuojuosi savo vyru, nes jau greit bus 12 metų, kai esu mylima ir laiminga. Aš jam padovanojau savo skaistybę, kas jį labai nustebino. Jis nemanė, kad šiais laikais dar būna gražių merginų, kurios išlieka skaisčios.
Nusprendžiau, kad noriu studijuoti mediciną. Pirmieji metai buvo labai sunkūs. Net jei ir pakankamai gerai moki angliškai, labai sunku suprasti daugelį medicininių ar chemijos terminų. Daug nervų ir ašarų man šios studijos kainavo. Vyras samdė korepetitorius.
9 metus studijavau ir tapau akušere-ginekologe, šiuo metu sėkmingai dirbančia privačioje klinikoje. Aš irgi atsisakiau Lietuvos pilietybes.
Į Lietuvą beveik negrįžtu. Mama kartais mus aplanko. Mes jai siūlėme gyventi pas kažkurią iš mūsų, bet ji nesutiko. Sakė, kad jai Lietuvoj geriausia. Džiaugiasi, kad jos dukros kažką pasiekė.
Ar mane dar veikia praeitis? Taip prisiminimai iškyla, bet jie manęs neskaudina. Nebenoriu būti auka ir skųstis. Esu suaugusi ir už save atsakinga moteris. Daug padėjo ir psichoterapeutė Amerikoje, pas kurią lankiausi 5 metus.
Su vyru vaikų dar neturime, nes abu esame karjeristai. Bet per artimiausius 3 metus metus planuojame. Labai noriu turėti gražų rudaodį vaikutį! O Lietuvoje didelių perspektyvų nematau jaunam žmogui. Aš gyvenu saulėtoje Kalifornijoje, kuri man jau tapo vieninteliais ir tikrais mano namais.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
