Penktadienio vakarą įsijungiau televizorių – laukiau vakaro žinių. Kadangi rodė kažkokią laidą, dėmesio nekoncentravau – turėjau nemažai veiklos namuose.
Kai atsigręžiau, išgirdusi Viltės vardą, rodė „TV pagalbos“ laidą. Dviejų moterų bėdų klausėsi žurnalistė Viltė Stankutė-Butkienė.
Paprastai šios laidos nežiūriu, tačiau Viltės vardą puikiai žinau. Praėjusių Kalėdų laikotarpiu jos pavardė skambėjo visoje Lietuvoje.
„TV pagalbos“ žurnalistė ir jos draugas buvo subadyti peiliu, o baisiu nusikaltimu įtariamas vyras dar neišgirdo nuosprendžio.
Šis žiaurus ir ciniškas nusikaltimas sukrėtė visą Lietuvą, todėl aš nesuprantu, kodėl vis dar rodomos laidos, kurias rengė Viltė?
Manau, kad artimiesiems turi būti skaudu matyti besišypsančią ir savo baisaus likimo dar nežinančią Viltę.
Ar jau prasidėjo vasariškas laidų tinklelis, kai kartojamos visos laidos? O jeigu ir taip – ar neįmanoma padaryti taip, kad Viltės rengtos laidos nebūtų rodomos?
Galų gale, juk „TV pagalboje“ dažnai kalbama apie santykius, apie smurtą prieš moteris, o juk įtariamasis nužudymu buvo Viltės draugas. Ar tai nėra makabriška?
Jeigu laida būtų skirta nužudytajai atminti, būtų visai kitaip, tačiau šiuo metu atrodo, kad pagarba mirusiam, o šiuo atveju – šaltakraujiškai nužudytam žmogui – neegzistuoja.
O juk buvo specialios laidos, kuriose „TV pagalbos“ komanda prisiminė geriausius Viltės reportažus. Jų intarpuose laidos vedėjas su ašaromis akyse bendravo su žurnalistės artimaisiais ir kolegomis.
O kur tos ašaros dabar?
***
Laidos „TV pagalba“ kūrybinės grupės komentaras:
„Esame nustebinti šios skaitytojos laiško, nes nesuprantame, kodėl negalėtume rodyti Viltės rengtų siužetų.
Pirmiausia, mums patiems šios žurnalistės labai trūksta – ji buvo atimta ne tik iš savo šeimos, bet ir iš mūsų komandos. Ji mums buvo ir tebėra reikalinga. Kasdien ją prisimename labai šiltai ir pagarbiai.
Viltės taip pat ilgisi ir jos gerbėjai. Mūsų žiūrovai mums dažnai skambina ir klausia, kodėl mes nekartojame Viltės rengtų istorijų. Žmonės ją nori matyti, tad kodėl turėtume neatsižvelgti į šiuos norus?
Antra, praėjus mėnesiui po kolegės mirties, mes turėjome daug Viltės parengtų reportažų, kurių nespėjome parodyti. Dėl to mes pasitarėme su jos tėvais ir atsiklausėme jų, ar galime juos parodyti. Tik jiems leidus, mes šiuos reportažus parodėme žiūrovams.
Trečia, mums keista, kodėl mes neturėtume rodyti mirusio autoriaus parengtų siužetų. Juk iš knygynų neišimame visų mirusių autorių knygų.
Tad mes tikrai nematome nieko bloga, kad laidos su Vilte yra kartojamos. Jos gerbėjai tik apsidžiaugs šiais reportažais, ir mes neabejojame, kad tokių žmonių yra daugiau, nei tokių, kaip ši ponia, parašiusi Jums pasipiktinimo kupiną laišką.“
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
