Štai vienas pavyzdys iš istorijos egzamino: 8 klausimas. Klausiama, kas yra Lietuvos persitvarkymo sąjūdis. Tarp atsakymo variantų – trys beveik teisingi. T.y. pagal Nacionalinį egzaminų centrą (NEC) teisingas tik vienas – kad tai visuomeninė organizacija.
Tačiau žiūrėkime, ką turime. Dar vienas iš pateiktų atsakymų variantų – „disidentų organizacija“.
Skaitome, kas yra „disidentas“. Ogi disidentas (lot. dissidens, dissidentis – nesutinkantis, prieštaraujantis) – asmuo, aktyviai oponuojantis vyraujančiai nuomonei, politikai ar struktūrai, nepripažįstantis (nesilaikantis) vyraujančios ideologijos.
Disidentas paprastai griežtai laikosi valstybėje priimtų teisės normų, ypač konstitucijos, nenaudoja smurto ir apsiriboja aktyvia žodine valdžios ar dominuojančios ideologijos kritika. Paprastai ši sąvoka apibūdina politinius disidentus, kovojančius prieš autoritarinį režimą ar nusistovėjusią konstitucinę tvarką.
Kas pasakys, kad tuometinio Sąjūdžio veikėjai neatitiko šio apibrėžimo? Ir kurie iš jų jo neatitiko? Jei jie neatitiko šito apibrėžimo, vadinasi jie ėjo kartu su Maskva už SSRS.
Kitas atsakymo variantas – kad Sąjūdis yra „nacionalistų partija“ – irgi turi racijos, žinant Sąjūdžio veikėjų požiūrį į nacionalinę valstybę ir jos vertybes.
O tas „teisingasis“ atsakymo variantas faktiškai yra niekinis, nes nieko nepasakantis apie Sąjūdžio specifiką. Va taip ir laikome a la egzaminus, sudarytus a la ekspertų ir vertinamus a la specialistų-mokytojų. Gauname prastus pažymius, kad mąstome plačiau, o ne pagal instrukcijas.
Apie lietuvių egzamino „Baltą drobulę“, kur reikėjo sugalvoti, kaip Garšva ilgisi tėvynės, jau anekdotai internete eina…Gal galėtumėte pateikti bent tos egzamino temos autorių? Ar jis bent skaitė tą romaną?
Pabaigoje klausiu tiesiai šviesiai: kas atsakys už tokių neapibrėžtų klausimų pateikimą? Kodėl kasmet pasitaiko tokių ir panašių problemų, o NEC jaučiasi vienintelė nebaudžiama, vienintelė teisi (nors faktai byloja ką kita), bet visus baudžianti institucija?
***
NEC komentaras:
„2015 metų istorijos valstybinio brandos egzamino užduotis rengė ir recenzavo mišri – mokslininkų ir mokytojų – komanda.
Istorijos valstybinio brandos egzamino pirmoje užduoties dalyje buvo pateiktas 8 klausimas apie Lietuvos persitvarkymo Sąjūdį. Atkreiptinas dėmesys, kad teisingas atsakymas yra D – Lietuvos visuomeninis politinis judėjimas.
Lietuvių kalbos žodyne žodis „sąjūdis“ aiškinamas kaip visuomeninis sujudimas, judėjimas, sutelktinis judėjimas. Šis raktinis žodis ir yra pateiktame teisingo atsakymo variante.
Lietuvos persitvarkymo sąjūdis istorinėje literatūroje visur vadinamas kaip visuomeninė organizacija ar visuomeninis judėjimas. Argumentuojama politinėmis to meto aplinkybėmis, organizacijos pločiu ir gyliu. Ir atsirado jis ne kaip disidentų organizacija (žr. Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio įstatų projektą ar įstatus).
Tik vėliau, visuomenės pasitikėjimą pelnęs Sąjūdis, ėmė siekti politinės valdžios (1989 m. pavasarį jis iškėlė kandidatus rinkimuose į SSRS liaudies deputatų suvažiavimą ir didele persvara juos laimėjo), o Sąjūdžio reikalavimai vis labiau radikalėjo.“
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
