Pirmiausia šiek tiek nustebau dėl vaikino patiklumo, o dar labiau nustebau dėl Lietuvos teisėsaugos abejingumo. Kita vertus, suprantu vaikiną – pirmoji meilė, o gal ir pirmasis bučinys vaikinus išveda iš proto, o paskui ištuština ne tik savo, bet ir tėvų bei artimųjų pinigines.
Bet pakalbėkime apie tai, kaip to vaikino mamai pasiekti galutinį teisingumą. Straipsnyje yra minima, kad prokurorai pažiūrėjo „pro pirštus“ į tų klastingų merginų grasinimus. Bet šią situaciją dar galima būtų pataisyti kreipiantis į Ryšių ir reguliavimo tarnybą bei su teismo pagalba gauti garsines pokalbių išklotines.
Šias išklotines pagal LR įstatymą telefonų operatoriai privalo saugoti apie 1 metus. (Mat šis įstatymas buvo priimtas dar 2005 – 2006 m. kaip kova prieš tarptautinį terorizmą). Taigi, gavus šias garsines išklotines, jas reikia pateikti psichologui ir kitiems teismo ekspertams, juk balsas pasako daugiau nei spausdintiniai sausi SMS žodeliai. Gyva kalba perteikia ne tik dikcinę informaciją, bet ir intonaciją, balso virpėjimą bei nutylėjimus ir panašiai.
Šie kalbos bei balso parametrai neleis merginoms išsisukti, kad neva tai buvo pokštas ar pajuokavimas ir nieko daugiau. Kompetentingai išanalizavus šią garsinę informaciją, reikia bandyti dar kartą kreiptis į prokuratūrą. Jeigu prokurorų sprendimas bus atmestas, tada kreiptis į teismą galima privataus kaltinimo tvarka pagal du punktus: pirma – už grasinimą, antra – už garbės ir orumo įžeidimą.
Tiesa, moteris straipsnyje minėjo, kad per tuos mėnesius klausantis grasinimų jai krito svoris ir kitaip pablogėjo sveikata, tad mano klausimas būtų toks: ar per tą laikotarpį dėl šių sveikatos negalavimų kada nors kreipėtės į gydytoją ar psichologą?
Jeigu taip, tada paprašykite, kad gydytojas padarytų išrašus iš ligosi istorijos ir juos įformintų kaip abdukciją (kūno sužalojimus). Tai bus dar vienas argumentas kreiptis į prokuratūrą dėl sveikatos sugadinimo, o už tai galite prisiteisti solidžiai sumelę.
Jeigu nepavyks prokurorų įtikinti, kad verta atnaujinti šią bylą, dar galite bandyti kreiptis į Generalinę prokuratūrą. Jeigu ir tai nepadės, – į Teisingumo ministeriją, o galbūt į LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetus, o galiausiai galima bandyti kreiptis ir į Seimo kontrolierių dėl LR institucijų darbo aplaidumo.
Galiausiai lieka dar ir „Ketvirtoji valdžia“ – žiniasklaida ir įvairios publicistinės laidos, kuriose galima išdėstyti savo skausmus.
Be to, šiuo metu prokuratūra yra ant sukrėtimų bangos (dėl OMON vadų išteisinimo), tai dar vieno skandalo jie nebenorės, ir yra tikimybė, kad šį kartą atidžiau išnagrinės jūsiškį skundą.
O skaitytojams norėtųsi priminti, kad šios panelės – tai būsimos telefoninės sukčiuvienės bei tariamos vienišų senolių „socialinės globėjos“, kurios kartkartėmis ateis į vienišų senukų namus patikrinti, ar jie gavo pensiją „nepadirbtais eurais“.
O dabar, mieli skaitytojai, įsivaizduokite istoriją: tos panelės paskambina X žmogeliui ir pasako, kad jūsiškis sūnus padarė avariją ir 14 valandą prie Gedimino pilies reikia atnešti apvalią sumą pinigų.
Tačiau jeigu žmogus susigaudys ir į sutartą vietą ateis su policija, tos barakudos bus sulaikytos. Tad jos šiuo atveju negebės išsisukti vienu žodžiu – „Aš tik pajuokavau“ ar „Su balandžio pirmąja, ponai pareigūnai ir nustebęs žmogeli!“
O gal pareigūnai, kaip ir tie prokurorai, patikės pasakaite apie pajuokavimą?
***
„Bendraukime susisiekė su Ryšių reguliavimo tarnyba, kuri atkreipė dėmesį, kad Ryšių reguliavimo tarnyba jokių pokalbių išklotinių (nei rašytinių, nei garsinių) neturi ir negali turėti.
„Atsakant į pateiktą situaciją, duomenų, generuojamų arba tvarkomų teikiant viešąsias elektroninių ryšių paslaugas, tvarkymą ir privatumo apsaugą reglamentuoja Elektroninių ryšių įstatymo (ERĮ) devintasis skirsnis, kurio nuostatų vykdymo priežiūrą atlieka Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija.
ERĮ 61 str. 1 dalyje numatyta imperatyvi nuostata, kad „draudžiama be faktinių elektroninių ryšių paslaugų naudotojų sutikimo klausytis, įrašyti, kaupti ar kitu būdu perimti pranešimų turinį ir srauto duomenis ar su jais susipažinti, išskyrus atvejus, kai tai galima teisėtai daryti pagal šio Įstatymo 66 ir 77 straipsnius.
Be faktinių elektroninių ryšių paslaugų naudotojų sutikimo draudžiama atskleisti elektroninių ryšių tinklais perduodamų pranešimų turinį ir (ar) susijusius srauto duomenis arba sudaryti sąlygas sužinoti tokią informaciją ir (ar) susijusius srauto duomenis, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus.
ERĮ 77 straipsnis reglamentuoja elektroninių ryšių srautų priežiūrą ir stebėjimą, kurį atlieka elektroninių ryšių tinklų/paslaugų teikėjai pagal kriminialinės žvalgybos institucijų, ikiteisminio tyrimo įstaigų ir kitų kompetentingų institucijų nurodymus.“
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
