Kaunietė brangią mylimojo dovaną praganė pačiu banaliausiu būdu

Rašau prašydama padėti atgauti pamestą daiktą. Na taip, kas dieną nerūpestingi žmonės pameta šimtus daiktų, tačiau manasis yra ypatingas, mat tai ne raktai ar piniginė, tai – sužadėtuvių žiedas.

Turbūt pasakoti, kuo brangus ir ypatingas sužadėtuvių žiedas nė neverta, tai kiekvienas kuo puikiausiai suvokia.<br>„123rf.com“ asociatyvioji nuotr.
Turbūt pasakoti, kuo brangus ir ypatingas sužadėtuvių žiedas nė neverta, tai kiekvienas kuo puikiausiai suvokia.<br>„123rf.com“ asociatyvioji nuotr.
Jis nėra gryno sidabro ir jo materialinė vertė tikrai nėra didelė palyginus su tuo, koks jis man brangus.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Jis nėra gryno sidabro ir jo materialinė vertė tikrai nėra didelė palyginus su tuo, koks jis man brangus.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

lrytas.lt

2015-07-06 00:26, atnaujinta 2017-10-27 21:30

Neabejoju, kad jį radęs žmogus apsidžiaugė dailiu radiniu ir greičiausiai nė nesusimąstė, koks šis daiktas kažkam brangus, tiesa, ne materialiai. Todėl ir nusprendžiau papasakoti šią istoriją bei viliuosi, kad ji padės man atgauti savo žiedą.

Turbūt pasakoti, kuo brangus ir ypatingas sužadėtuvių žiedas nė neverta, tai kiekvienas kuo puikiausiai suvokia. Tačiau šis ypatingas dar ir tuo, kad jį pagamino mano draugė juvelyrė specialiai man. Į jį įdėta daug darbo, rūpesčio ir man artimų žmonių minčių, todėl tai buvo ne tik dailus vestuvių pažado simbolis, tačiau daiktas, prie kurio aš be galo prisirišau ir vien jį matydama ant rankos jaučiausi truputį laimingesnė.

Žinoma, jeigu tiesiog norėčiau vėl pasipuošti, nebūtų sudėtinga pagaminti naują žiedą, gal net tokį patį ar panašų į šį, tačiau tai jau vis viena bus nebe tas daiktas, ne su tais brangiais atsiminimais.

Dar labiau apmaudu, kad šį ypatingą daiktą praganiau pačiu banaliausiu įmanomu būdu: greičiausiai būsiu jį palikusi šalia kriauklės Kauno „Akropolyje“. O grįžusi ten vėliau, jo neberadau, todėl manau, kad kažkas jį rado, apsidžiaugė dailiu papuošalu ir nusprendė pasilikti.

Dievaži, nekaltinu, tačiau labai noriu susigrąžinti. Jis nėra gryno sidabro ir jo materialinė vertė tikrai nėra didelė palyginus su tuo, koks jis man brangus.

Beveik neabejoju, kad netruks pasipils svarstymai bei abejonės, ar tikrai daiktas toks jau brangus, jeigu taip neatidžiai jį palikau, kam apskritai reikėjo nusiimti, ir panašiai. Žinoma, kiekvieno teisė taip manyti. Tiesiog norėčiau priminti, kad turbūt kiekvienas žmogus gyvenime yra pametęs nors vieną vertingą daiktą: jei ne telefoną, tai namų raktus, ar padaręs nors vieną neapgalvotą, liūdnai pasibaigusį poelgį. Ir visai todėl, kad jam būtų nė motais.

Skirtumas tik toks, kad raktai ir spynos pakeičiami, telefoną galima nusipirkti naują. O sentimentaliai neįkainojamo daikto nenusipirksi už jokius pinigus.

Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.