Ši medžiaga yra skirta vyresniems nei 18 metų skaitytojams.
Ar jums jau yra 18 metų?
Ne

Mano giminė slepia šią purviną istoriją, bet aš nebegaliu tylėti

Niekada nemaniau, kad šią savo gyvenimo istoriją aš ryšiuosi papasakoti viešai. Bet nenoriu ir negaliu tylėti. Tikiuosi, kad ateis laikas, kai viską galėsiu papasakoti rodydama ir savo veidą, ir vardą bei pavardę. Bet kol kas negaliu.

Prisimenu ir jo pirktus šokoladus, gąsdinimus nesakyti nei mamai, nei kam kitam.<br>„123rf.com“ asociatyvioji nuotr.
Prisimenu ir jo pirktus šokoladus, gąsdinimus nesakyti nei mamai, nei kam kitam.<br>„123rf.com“ asociatyvioji nuotr.
Nežinau nei vienos, kuri nebūtų patyrusi seksualinio smurto. Nuo paprasčiausių žodžių, nedviprasmiškų kūno judesių, iki pačių žiauriausių išprievartavimų.<br>„123rf.com“ asociatyvioji nuotr.
Nežinau nei vienos, kuri nebūtų patyrusi seksualinio smurto. Nuo paprasčiausių žodžių, nedviprasmiškų kūno judesių, iki pačių žiauriausių išprievartavimų.<br>„123rf.com“ asociatyvioji nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Daktaras Aiskauda

2015-09-14 20:19, atnaujinta 2017-10-15 20:22

Man ši istorija ilgus metus buvo tabu. Buvau išstūmusi ją iš savo minčių, savo patyrimų. Mūsų šeimoj ir giminėj šis įvykis yra žinomas, bet apie jį niekas nekalba. Apsimeta, kad to nebuvo.

Kai praėjusią vasarą bandžiau apie jį pasikalbėti su mama, ši kalbos vengė. Apsimetė, kad nesupranta, apie ką aš. Mačiau, kad nenori ta tema kalbėti. Jos judesiuose įžvelgiau išgąstį ir sutrikimą. Supratau, kad ji iki šiol nepasirengusi kalbėt apie tai, kas įvyko. Greičiausiai tai visados liks mūsų šeimos, mūsų giminės vieša paslaptimi.

Visą šią paslaptį galima pasakyti vienu sakiniu: kai man buvo dešimt metų, mane nuolatos tvirkino mamos pusbrolis. Tuo metu jam buvo apie trisdešimt. Prisimenu visas vietas, kuriose jis mane grabinėdavo ir masturbuodavosi. Prisimenu numautas savo vaikiškas kelnaites. Vis dar matau jo ištryškusią spermą.

Prisimenu ir jo pirktus šokoladus, gąsdinimus nesakyti nei mamai, nei kam kitam. Kaltė ir gėda. Baisūs jausmai.

Vieną kartą jį užtiko. Tuomet tiesiog izoliavo nuo manęs ir tiek. Nei mama, nei kas kitas su manimi nekalbėjo apie tai, kas įvyko. Visi apsimetė, kad nieko nebuvo.

Buvau palikta viena. Turėjau savo vaikiškoje širdyje susitvarkyti su šiuo patyrimu pati. Tėvai manęs apginti nesugebėjo. Negaliu sakyti, kad jie – blogi žmonės. Jie tiesiog buvo per silpni, kad mane apgintų. O apsiginti pati aš buvau per maža.

Moterys. Nežinau nei vienos, kuri nebūtų patyrusi seksualinio smurto. Nuo paprasčiausių žodžių, nedviprasmiškų kūno judesių, iki pačių žiauriausių išprievartavimų.

Labai baisu, kad net patys artimiausi žmonės pataria geriau tylėti ir viską užmiršti. Kai policijos pareigūnai tiesiai šviesiai sako: „Matyt, pati norėjai, pati provokavai – pati kalta“. Nežinau, kas gali mus gali apgint, jei to nepadarysime pačios. Svarbu netgi pastanga, vien pats bandymas apsiginti – tiek fiziškai, tiek teisiškai.

Kai bijai – nieko negali. Todėl geriau nebijoti.

Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.