Bet štai kokia istorija man nutiko Lietuvoje. Užsisakiau iš anksto numerį Vilniaus „Amberton“ viešbutyje per „Booking.com“, kur buvo juodu ant balto surašyti mokesčiai. Atvykau geros nuotaikos, o čia ir prasidėjo – tiesiog kaip Venecijoje.
Viešbučio administratorė pareikalavo iš mano banko kortelės sąskaitos užstatu palikti 50 eurų už kambario mini barą.
Palaukite, – sumišęs pasakiau, – kiek teko būti užsienio viešbučiuose, išvykstant kambarinė patikrina, ar mini baras nepaliestas, ir viskas.
Šis išankstinis mokėjimas už dar neatliktą paslaugą (naudotis mini baru net negalvojau) mane žeidė! Dar prieš tai skambinau šio viešbučio administratorei (budinčiai), klausdamas, ar niekas nepasikeitė. Atsakė, kad viskas gerai, jie manęs laukia.
Esu išdidus, todėl pasakiau, kad norėčiau pasikalbėti su viešbučio vyriausiąja administratore ar panašiu asmeniu, dėl šio papildomo, niekur nenurodyto mokesčio. Gavau neigiamą atsakymą. Tuomet apsisukau ir išėjau. Daugiau į šios grupės viešbučius nekelsiu kojos.
Po to dar susilaukiau priekaištų, kad neatvykau į užsakytą viešbutį. Paaiškinau, kad viešbutis dar ir meluoja, nes atvykau, nusiteikęs mokėti tiek, kiek buvo nurodyta sutartyje, bet pasikeitus viešbučio sąlygoms, iš principo buvau priverstas atsisakyti.
Manau, Lietuvos vartotojų teisių gynimo asociacija (VVTAT) turėtų pasidomėti, ar teisėtai tokius triukus praktikuoja minėtas viešbutis.
***
Vilniaus „Amberton“ viešbučio direktorė Indrė Ragelevičienė apgailestavo dėl nepatogumų, tačiau teigė, jog laiške minimas įvykis – normali procedūra.
„Booking.com“ puslapyje nėra nurodytos visos egzistuojančios vidinės viešbučio taisyklės dėl kambario ar kitų papildomų paslaugų apmokėjimo. Įsiregistruojant, lėšų autorizavimas yra normali procedūra viešbučiuose, kurią taikome ir „Amberton“ Viešbutyje.
Mes labai apgailestaujame, kad svečiui buvo sukelti nepatogumai ir tikimės, kad ateityje svečias visgi sugrįš į mūsų viešbutį“, – sakė I.Ragelevičienė.
VVTAT Maisto produktų, turizmo ir rekreacinių paslaugų departamento vadovė Neringa Ulbaitė teigė, kad teisės aktai numato verslininko pareigą tinkamai informuoti vartotoją apie parduodamas prekes ir paslaugas.
„Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.2287 straipsnis reglamentuoja vartotojų teisę į informaciją, kai sudaromos nuotolinės sutartys. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kokią informaciją prieš sudarydamas nuotolinę sutartį verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui: informaciją apie pagrindines prekės ar paslaugos savybes, duomenis apie verslininką, bendrą prekių ar paslaugų kainą, į kurią įskaičiuoti mokesčiai.
Be to, Civilinio kodekso 6.2287 straipsnis numato verslininko pareigą nurodyti, jeigu reikalinga, užstatus ar kitas finansines garantijas, kurias vartotojas turi pateikti ar sumokėti verslininko reikalavimu, ir jų taikymo sąlygas.
Taigi verslininkas turi teisę reikalauti vartotojo sumokėti užstatą, tačiau šią informaciją vartotojui privalo suteikti prieš sudarant nuotolinę paslaugų teikimo sutartį. Jeigu paslaugų teikėjas tinkamai neįvykdo įstatymuose numatytos informavimo pareigos, tai vartotojas turi teisę reikalauti atlyginti dėl to patirtus nuostolius“, – pabrėžė N.Ulbaitė.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
