Niekas nesirūpina paprastais darbuotojais. Pavyzdžiui, darbuotojas būna paėmęs paskolą kitame banke ir paskui reikia siuntinėti pinigus tarp bankų sąskaitų. O persiuntimai kainuoja. Bet šį kartą straipsnis ne apie tai.
Priėjęs meistras informuoja, kad šiandien man paskirtu laiku reikės nueiti į biurą susitikti su banko darbuotoja, kuri duos naują slaptažodžių generatorių. Pamaniau, kad labai gerai: nereikės specialiai važiuoti į banką savo laisvu laiku. Labai patogu.
Mano darbo laikas ėjo į pabaigą. Nenorėdamas per ilgai užsisėdėti darbe, nuėjau susitikti su banko darbuotoja keliomis minutėmis anksčiau, nei man buvo paskirtas laikas. Užlipu į biurą ir atskirame kabinete sėdi prie stalo banko darbuotoja. Prisidėjusi naujų generatorių ir pasidėjusi kompiuterį ji gamyklos darbuotojams rodė, kaip naudotis naujuoju įrenginiu.
Iš pirmo žvilgsnio viskas pasirodė gražu. Tik mane suglumino viena smulkmenėlė: gamybos vadovas ir jo pavaduotojas taip pat sėdi tame pačiame kabinete ir aptarinėja savo reikalus. Kabinetas nėra didelis, todėl jis kuo puikiausiai galėjo girdėti, ką šneka gamyklos darbuotojas su banko darbuotoja.
Iš pradžių nesureikšminau to, galvoju – sėdi, tai tegul sėdi. Gamybos vadovas, maža kokių jis ten turi reikalų. Nors jo kabinetas net ne tame aukšte. Bet maža kas.
Iš kabineto išėjus mano kolegai, užeinu į vidų, nes buvo prisakyta eiti po vieną. Vis dėlto slapta informacija. Bet ką tame pačiame kabinete veikia gamybos vadovas?
Užėjęs pasisveikinu su visais ir prisėdu prie banko darbuotojos, kuri, paklaususi mano pavardės, atsiverčia sąrašus ir juose ieško manęs. Kelias minutėles sėdžiu, laukiu ir stebiu vadovą su pavaduotoju.
Ir atkreipiu dėmesį, kad jie šnekasi temomis, ne visai susijusiomis su darbu. Keistai pasirodo. Niekad nesu matęs savo vadovo blevyzgojančio. Rimtas vyras, visada daug dirba, beveik niekad nemačiau jo sėdinčio. Visada rodo visiems pavyzdį, kaip reikia dirbti. O čia, še tau, kad nori, sėdi ir blevyzgoja su pavaduotoju. Bet vėlgi nesureikšminau. Jų reikalai.
Banko darbuotoja, suradusi mano pavardę savo sąrašuose, susiskambina, kiek supratau, su kitu banko darbuotoju, kuris sėdėjo prie duomenų bazės kitame laido gale. Banko darbuotoja, pasakiusi mano pavardę, kelias sekundes palaukia ir ant savo špargalkės užsirašo skaičius. Ir baigia pokalbį telefonu.
Tada iš didelės krūvos ištraukia man skirtą generatorių. Paduoda instrukciją ir pradeda pildyti sutartį. Manęs paprašo susigalvoti 5 skaičių slaptažodį ir pataria jį kur nors užsirašyti, bet taip, kad būtų sunku kitiems suprasti. Įprastos banko procedūros.
Paduoda sutartį pasirašyti, kad nuo šiol naudosiuosi slaptažodžių generatoriumi. Ir pradeda aiškinti, kaip veikia naujas įrenginys. Banko svetainėje suveda mano atpažinimo kodą ir banko darbuotoja paprašo manęs pasakyti slaptažodį, kad galėtų įeiti į mano internetinės bankininkystės sąskaitą ir parodyti, kaip ja naudotis.
Internetine bankininkyste naudojuosi ne pirmą dieną, todėl pasirodė keista, bet vėlgi nesureikšminau to, nes gamykloje dirba daug senyvo amžiaus žmonių, kuriems ši naujovė gali sukelti tam tikrų rūpesčių. Be to, su banku esame pasirašę konfidencialumo sutartį.
Ir čia prasideda linksmybės. Suvedusi slaptažodį ir atidariusi mano banko sąskaitą banko darbuotoja garsiai pasako, kiek aš turiu sąskaitoje pinigų. Net pasirodė, kad pasakė tai garsiau, nei prieš tai kalbėjo. Kad visi, esantys kabinete, tiksliai išgirstų, kiek mano sąskaitoje yra pinigų.
Ir dar pradėjo klausinėti: iš kur aš tiek daug turiu pinigų, net 1300 eurų? Kaip man pavyko juos susitaupyti? Gal dar ko būtų paklaususi, bet aš, norėdamas ją kuo greičiau užčiaupti, į klausimą atsakiau klausimu: koks jos suknistas reikalas? Ir iš vis, kodėl ji klausinėja manęs tokių dalykų? Tai yra mano asmeninis reikalas, kaip aš noriu, taip ir elgiuosi su savo sąžiningai uždirbtais pinigais.
Supratęs, kas vyksta, stengiausi kuo greičiau baigti šitą parodiją. Net neleidau banko darbuotojai baigti aiškinti, kaip naudotis naujuoju įrenginiu. Visų pirma tai nėra naujovė man asmeniškai, antra, po tokių banko darbuotojos komentarų apie mano sąskaitą nenorėjau tęsti to cirko, kad gamybos vadovas ir jo pavaduotojas nesužinotų dar daugiau konfidencialios informacijos apie mane.
Po tokio banko darbuotojos elgesio nesu garantuotas, kad ji neperdavė daugiau konfidencialios informacijos mano gamybos vadovui man išėjus iš kabineto. Nes ko jis ten daugiau sėdėjo? Ne jo kabinetas. Nemačiau niekada sėdinčio ir nieko neveikiančio. O ir pavaduotojas trainiojosi po tą patį kabinetą.
Pasišalinęs iš kabineto nuskubėjau pas bendradarbius paklausti, kaip jiems sekėsi pokalbis su banko darbuotoja. Jie man papasakojo tą patį, ką ir aš patyriau.
Šiuo metu mūsų gamykloje vyksta karštos diskusijos dėl atlyginimų kėlimo. Ir kai aš pasakiau tam pačiam gamybos vadovui, kad yra sunku pragyventi už minimumą, buvau šokiruotas. Jis pareiškė, kad aš ir taip turiu daug pinigų prisitaupęs – net 1300 eurų – ir galiu čia nusiraminti, atseit, kitiems dar blogiau.
Tada kyla klausimas: kam aš pasirašinėju konfidencialumo sutartį su banku, jei vis tiek mano informaciją gauna tas, kam reikia? Ir išvis – kas saugo mano banko duomenis, jei bankas juos dalija į kairę ir į dešinę?
Todėl prašau pagalbos, mieli tautiečiai, patarkite, kaip pasielgti šitoje situacijoje. Ar verta paduoti banką į teismą už konfidencialumo sutarties nesilaikymą? Ar mūsų įstatymai gina mūsų asmeninį gyvenimą? Ar yra mūsų valstybėje nors viena instancija, kuri galėtų nubausti niekdarį banko darbuotoją, kuri šitaip akiplėšiškai dalija konfidencialią informaciją kam papuola?
Jei kas esate patekęs į panašią situaciją, prašau, pasidalykite patirtimi.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
