Išties šalies miestai puošiasi, žmonės perka, kažkur skuba, ypač sulaukę akcijų-atrakcijų, kiti taupo bent tam, kad turėtų ką pasidėti ant Kūčių stalo, tačiau liūdniausiai darosi pagalvojus vis dėlto apie tuos, kurie net ir šiomis švenčiausiomis dienomis (taip lyg ir turėtų būti) privalės darbuotis. Kalbu apie tą visuomenės dalį, kuri daugeliu atvejų lyg vergai darbuojasi lobstančių prekybos tinklų sistemose.
Didžioji mūsų dalis Kūčių dieną namus tvarkysimės bei ruošimės nukrauti stalus jau nuo antros dienos pusės (popiet), o prekybos centrų darbuotojai, kaip visada, plušės ir stengsis visaip kaip mums – godiems bei piktiems vartotojams – įtikti iki pat vėlyvo vakaro (gerai, kad dar ne iki 22 val.).
Šioje vietoje mėginsiu truputį pafantazuoti: kaip viskas atrodytų, jeigu būtų laikomasi posakio „kapitonas laivą palieka paskutinis“? Ogi tai reikštų, kad visų mūsų turimų maksimų, „Iki“, „Rimi“ bei kitų magiškų sintetikos šventovių vadovai turėtų net ir švenčių išvakarėse ar pačių švenčių dienomis palikti savo „laivus“ paskutiniai.
Deja, reikia tik turbūt su 5 procentų paklaida teigti, kad garbingi ir sotūs blizgučių administratoriai jau prieš kelias dienas iki švenčių nekelia kojos į savo darbo vietas, o jei ir taip daro – tai vien dėl pelno perskaičiavimų ir kad dar įnirtingiau paspaustų tuos, kurie lieka vergauti iki vėlumos net ir „šviesiausių“ metų švenčių dienomis.
Ar būtų įmanoma kitaip? Manau, kad taip, bet tik tokiu atveju, jei vieni kitus gerbtume tiek, kiek patys save ir, žinoma, laikytumėmės bent jau paprastų žmogiškumo principų. Apmaudu iš dalies konstatuoti faktą, kad kol kas taip nėra ir greičiausiai dar ilgai nebus.
Todėl džiugu būna apsilankius svečiose šalyse (pavyzdžiui, Šveicarijoje ar Vokietijoje), kai supranti, jog darbo diena vienodai baigiasi visiems, kad ir prekybos centrų darbuotojai turi teisę bendrai su savo šeimos nariais švęsti metų šventes ir ilsėtis.
Kita vertus, šioje vietoje tenka mesti akmenį ir į pačių mūsų – vartotojų – daržą. Juk jeigu mes nervingai ar kartais iš neturėjimo ką veikti nevažiuotume į prekybos centrus vėlyvą Kūčių vakarą, šv. Kalėdų ar šv. Velykų rytą, matyt, prekybininkai galiausiai (didžiulė vaikiška svajonė) susivoktų, kad jų paslaugos visuomenei tomis dienomis nereikalingos, nes visi juk švenčia ir prasmingai leidžia laiką su namiškiais.
Deja, šventės vis dar lieka neįkandama svajonė daliai mūsų. Nebent tik tyliai „pasidžiaugsime“ bendrai siunčiamomis tekstinėmis žinutėmis telefonuose ir jas persiųsime kitiems, kad parodytume, jog dar esame. Kol kas.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
