Lietuvoje 9 metus gyvenanti užsienietė: pilietybė – kaip svajonė

Gyvenu Lietuvoje jau 9 metus, ir nors esu atvykusi iš kitos šalies, Lietuvą jau seniai laikau savo namais. Gyvendama čia ne tik spėjau išmokti lietuvių kalbą bei pabaigti aukštąjį mokslą, bet ir sukūriau šeimą su lietuviu. Kartu auginame 3 vaikus.

Eskedar Maštavičienė.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Eskedar Maštavičienė.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Eskedar Maštavičienė

Jan 9, 2016, 3:00 PM, atnaujinta Jun 11, 2017, 1:57 PM

Turbūt daugelis sutiktų, kad man jau pavyko sėkmingai integruotis į lietuvių visuomenę. Nors pati kartais juokaudama vadinu save geltonplauke ilgakase lietuvaite, vis dažniau susimąstau apie galimybę pačiai kreiptis dėl Lietuvos pilietybės suteikimo. Bet iš karto pagalvoju apie tuos atvejus, kai užsieniečiai, pragyvenę Lietuvoje ir daugiau metų, iš atsakingų institucijų sulaukia neigiamo sprendimo.

Tačiau šį laišką rašau ne siekdama pasigirti pasiekimais Lietuvoje, o norėdama pasidalinti savo mintimis apie užsienio piliečius, kurie gyvena Lietuvoje daug metų, bet pilietybė jiems išlieka sunkiai įgyvendinama svajone.

Kalbant šia tema, taip pat, negalima nepaliesti ir Lietuvoje daug diskusijų sukėlusio dvigubos pilietybės klausimo, kuris vis dažniau paliečia ir į užsienį išvykusius lietuvius.

Jei man ir nebūtų lemta po 10 metų gyvenimo Lietuvoje sulaukti malonės dėl Lietuvos pilietybės suteikimo, aš, kaip ir bet kuris kitas Lietuvos pilietis, auginantis vaikus, su nerimu mąstau apie tai, kad mano vaikams užaugus ir vieną dieną apsisprendus išbandyti savo sėkmę užsienio šalyje bei priėmus kitos šalies pilietybę, Lietuvos pilietybės tektų iškarto atsisakyti. Arba tikėtis ją išsaugoti, jei jau būtų suspėta svariai nusipelnyti šiai šaliai.

Atrodytų, jei jau žmogus yra gimęs lietuviu, tai, kodėl iš jo privestinai turėtų būti atimta pilietybė? Vien dėl to, kad įgijo ir kitą pilietybę, jis nenustojo būti savimi – lietuviu. Kitos šalys dažniausiai nedraudžia turėti dvigubos pilietybės.

Ar neatrodo parodoksalu, kad šalys, kaip JAV, turinčios daugybę gyventojų, yra įteisinusios dvigubą pilietybę, tačiau Lietuva, ir taip susidurianti su dideliu emigruojančių piliečių srautu, gali sau leisti versti piliečius atsisakyti savo pilietybės? Ar kitaip – tapatybės?

Teko girdėti apie lietuvių bendruomenes, gyvenančias kitose pasaulio šalyse, kurios deda dideles pastangas tam, kad puoselėtų ir išsaugotų savo lietuvišką tapatybę ir saitus su Lietuva. Bet tuo pačiu, dauguma šių žmonių jau yra įgiję kitų šalių pilietybes, tad pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus turėjo atsisakyti savo pirmosios, „įgimtos“ pilietybės.

Ar tokios griežtos nuostatos dėl dvigubos pilietybės dar labiau nepagilina Lietuvos piliečių skaičiaus mažėjimo problemos?

Galiu tik apgailestauti, kad rudens rinkimų metu organizuojamame referendume dėl dvigubos pilietybės dar negalėsiu išsakyti savo nuomonės. Iki formalaus Lietuvos pilietybės prašymo pateikimo dar bus likę keli mėnesiai. Bet labai tikiuosi, kad Lietuvos piliečiai apsispręs savo tautiečių ir lietuvybės išsaugojimo.

Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.