Skridau paskui mylimąjį į Angliją, bet po vakaro klube sprogau

2016 m. sausio 14 d. 21:15
Steph.
Meilė per atstumą – ar gali ji išlikti? Nelaukite, merginos, nelaukite. Nes paaiškės, kad laukti nebuvo ko – sakau tai iš savo patirties...
Daugiau nuotraukų (2)
Jis gyvena Anglijoje. Aš, suprantama, Lietuvoje. Mes per draugus susipažinom vasarą, kai buvo grįžęs. Patikau iš pat pradžių, labai gerai bendravom ir seksas labai geras buvo. Atostogų išvarėm kartu. Žinojau, kad išvažiuos, bet tikėjau, jog viskas tuo nesibaigs. Ir kai sakydavo, kad gal grįš, gal negrįš, labiausiai girdėdavau tą „grįšiu“ dalį. 
Tikrai nesibaigė mūsų bendravimas, kai išvažiavo. Šnekėdavomės kiekvieną vakarą per „Skype“ su vaizdo kamera. Pasakodavo man, kaip diena praėjo, kaip jaučiasi, ką veiks, artimai bendravom. Tada ir intymiai kartais, kadangi buvo kamera. Retai neatrašydavo, bet būdavo ir taip, o kitą dieną sakydavo, kad buvo klube arba su draugais. Bet sakė, kad tik gerdavo su jais, o su kitom merginom nebendraudavo.
Tai taip bendravom, bendravom, kol jis grįžo. Kalėdų atostogas prabuvo čia, visur važiavom kartu ir net pas mane pagyveno savaitę (mamos nebuvo). Aš bandžiau vieną kartą pasakyti, kad jį įsimylėjau, bet jis labai susinervino, paprašė nekalbėt apie jausmus, pasakė, kad jau labai nudegė seniau ir jam per sunku prisirišt prie kažko, paprašė, kad palaukčiau, duočiau laiko.
Laukiau, kol pakvies į svečius
Tai va kodėl ir sakau „nelaukite“... Aš rimtai priėmiau jo žodžius ir galvojau, kad man pavyks. Ir kad būsiu kantri, ir jam ateis tie jausmai, kad kažkas pasikeis su manim būnant. Bet neveltui matyt sako, kad vyrai nesikeičia...
Kai pasibaigė Kalėdų atostogos, jis turėjo išskristi. Labai sunku buvo, kai atsisveikinėjom tai vos neapsiverkiau, bet bijojau jį išgąsdint per dideliais jausmais. Bet mačiau, kad jam irgi buvo sunku, nes tylėjo, keistai elgėsi, net nenuramino manęs. 
Na, ką, kai išskrido tai man beveik depresija prasidėjo, aš nesitikėjau, kad taip bus. Bet nusiteikiau laukti, priminiau sau, kad žadėjau būt kantri. Galvojau, kad kai išlauksiu ir daugiau man pajaus, tai nebebus ir atstumas svarbus, nes tada pakvies gal mane pagaliau į svečius.
Neturėjau kažkokių didelių prisirišimų prie Lietuvos, nesimokau dabar, tai tikrai nebūčiau buvus prieš kraustymąsi kokį. Bet jis nepakvietė. Nors ir toliau bendravom per „Skype“ kiekvieną vakarą beveik.
Tada aš pati nusipirkau bilietus ir sugalvojau jam padaryti staigmeną. Pagalvojau, kad šitaip jis labiau supras mano pasiaukojimą, ir kad nenudegs jau su manim. Neišsidaviau, kad atskrisiu, tik visaip per aplinkui klausdama susižinojau, kur jis būna konkrečiai ir susižiūrėjau visus transportus jau ten vietoj. Nes nuo Londono reikia važiuot autobusu į tą pajūrį beveik 3 valandas, o tada ten jau pėsti, bet irgi reikia žinot, kaip rast.
Klube panos „lipo“
Na, ir ką, nuskridau, padariau jam tą staigmeną. Iš pat pradžių net neatrodė, kad džiaugiasi, bet paskui jau mačiau, kad tikrai apsidžiaugė. Draugai jo iškart pradėjo kalbinti, pažindintis, gerai iš karto susibendravom, tai maniau, kad dar ir tas paveiks jį, pamatys, kad tikrai tinku į kompaniją.
Pirmas dienas buvo smagu, jau aš visai skraidžiau, nes įsivaizduokit: pajūris, užsienis, įsimylėjimas, draugai faini, tiesiog viskas tobula atrodė. Ir galvojau, kad jau jis prie tos ribos, kai tuoj pats įsimylės. Tiksliau, maniau, kad jau įsimylėjo, tik dar neprisipažįsta.
Ir kažkur į galą viso buvimo draugai pasiūlė nueit į klubą visiems vakare. Ten kai mažas miestukas, tai ir tų klubų tiktai du ar trys, ėjom į pigiausią, nes ten dar ir alus pigiausias, ir žmonių daugiausia.
Kai jau buvom klube, pamačiau, kad labai atviros tos merginos ir kai išgėrusios, tai išvis tik ant kaklo kabinasi. Pvz., pokalbis tualete buvo.
„Duok man tą lūpdažį, reikia, kad žiūrėtų į mane ir galvotų, kad noriu jam apžiot“, – sako.
Tai žinot. Ne kitaip ir elgėsi ten, visų maikutės sukeltos, plaukai susukti, džinsai vos laikosi, o šoka tai, na, konkrečiai – lipa. 
Pora penkioms minutėms
Bet buvau visą laiką šalia jo, tai neprikibo. Visi jau išgėrėm ten, man jausmai atsipalaidavo, viskuo parodžiau jam, kad esu jo, bučiavau dažnai ir visa kita. Jis įsilinksmino per vakarą, pagėręs jau buvo smarkiai, ėjo net vienas šokt ir tūsint vienu metu. Pakviečiau parūkyt kartu, pasakiau, kad noriu pakalbėt. 
Išėjom, pasakiau, kad jau tikrai ilgai laukiau, ir kad man atrodo, jis jaučia man tikrai jausmus, tik pats sau nepripažįsta. Papasakojau, kaip būtų, jeigu rimtai draugautume, kaip rūpinčiausi ir ką jam duot galėčiau. Ir apie intymumą kalbėjau, pasakiau, kad seksas daug geresnis, kai žmogus artimas, kai tavo.
Jis nežinau, ar viską viską girdėjo, nes jau buvo tikrai girtokas, bet paskui patylėjo ir sako: „Gerai, galim bandyt.“
Aš net nepatikėjau iš pradžių, nes jis tiek nenorėjo prieš tai. Grįžom į vidų, buvau visa kaip ant sparnų. Paskambino tuo metu draugė iš Lietuvos, tai kai pajutau kišenėj vibruojant, iš karto išlėkiau vėl į lauką, pašnekėt ir pasidžiaugt, papasakot. Kai grįžau... Net pasakot sunku.
Kai grįžau, nepamačiau jo iš karto. Paskui, tik apėjus beveik visą klubą, pamačiau kaip jis šone su viena pana šoka jau beveik trūkęs, o ji apsivyniojus jį. Mačiau, kad jis kaip ir patenkintas, pusiau nesigaudo, pusiau graibosi, o ji ir bučiuoja, ir lenda visaip.
Tada toks šokas buvo, kad net nepriėjau prie jų, nuėjau pas draugus ir palaukiau tiesiog, kol visi grįšim namo. Kai parėjom, jis iškart lūžo, o aš išvis užmigt negalėjau. Galvojau apie kantrybę savo, pastangas, kad skridau net pas jį, o čia šitaip. Verkiau daug, galvojau, net nesakysiu jam nieko išvis.
Kiaulė liks kiaule
Bet kitą rytą sprogau. Kai atsikėlė, viską išrėkiau virtuvėj, išdėjau, pasakiau, kaip laukiau, kaip stengiaus, liepiau grąžint pinigus už bilietus, jis irgi pradėjo rėkt, kad nenorėjo išvis santykių ir sakė iš pat pradžių, kad buvo sąžiningas, paskui jau vos ne pasiuntėm vienas kitą.
Dar viena diena buvo likus iki skrydžio į Lietuvą, tai buvau su viena iš draugių jo, kur susipažinau, nes nenorėjau net matyt jo. Svarbiausia, jis net nebandė susitaikyti, net neatsiprašė, jautėsi visai teisus. Net neatsisveikinom normaliai. Kai skridau atgal, klausiausi per MP3 muzikos (žinau, kad negalima lėktuve, bet visi taip daro) ir apgalvojau paskutinį kartą visą mūsų bendravimą. 
Dėl to dabar ir rašau, kad man negėda papasakot visko, nes šitoj istorijoj labai aiškiai matosi merginų atsidavimas, o vyrų kiauliškumas. Ir gal kitos panelės pasimokys, ir nelauks, nes ta kantrybė prie gero nepriveda. Jeigu norės būt kiaulė, tai ir bus, ir liks toks. Nelaukit, merginos, nes nėra ko.
MeilėvaikinasAnglija
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.