Dažnai stebime skelbimus internetinėje nekilnojamo turto (NT) svetainėje. Gruodžio pradžioje radome skelbimą, kuris mus sudomino. Susisiekėme su brokeriu ir jis pasiūlė kitą savaitgalį apžiūrėti butą. Po apžiūros butas mums patiko, negąsdino ir tai, kad jis reikalavo kapitalinio remonto.
Po savaitgalio sulaukėme brokerio skambučio. Vyras darė „lengvą spaudimą“ (kadangi dirbu pardavimų srityje, puikiai žinau, kokie jaukai naudojami, kad potencialus pirkėjas greičiau priimtu sprendimus). Esą, jei pasiūlysime 500 eurų daugiau, tai butas bus mūsų (turiu paminėti, kad siūloma pirkimo kaina nuo pradinės sumos buvo sumažinta 2500 eurų).
Pasirašėme preliminarią sutartį, palikome avansą ir tvarkėme finansinius klausimus.
Bute pamatėme šviesą
Galbūt atsitiktinumai padėjo pamatyti, kaip dirbą šis brokeris. Palikus avansą, po kelių dienų važiavome pro šalį naujo buto ir pamatėme šviesą. Nusprendėme su vyru užeiti ir pasiklausti, kas čia gali šeimininkauti mūsų rezervuotame naujame bute, juk avansas paliktas.
Duris atidarė buto savininkė, kuri tvarkėsi daiktus, ieškojo senų nuotraukų, dar paklausė mūsų, ar palikti seną televizorių. Esame sąžiningi žmonės, nepuolėme klausti, kiek ji moka brokeriui ar bandyti siūlyti variantus agentūrai „apeiti“.
Buto savininkė mums mielai parodė dar kartą butą, davė buto planelį, nuvedė į vidinį kiemą, kurio nerodė brokeris. Dar perklausėm, ar butą tikrai parduoda tarpininkaujant tam pačiam brokeriui. Ji patvirtino ir maloniai atsisveikinome iki susitikimo pas notarą.
Buvome dar kartą susitikę su brokeriu. Aprodė mums su tėvais butą, žodžiu, viskas kaip ir vyko pagal planą. Paskui brokeris dar pasiteiravo, kaip vyksta mūsų finansų tvarkymo reikalai, ir dingo. Bet kadangi „išpuolė“ šventės, nusprendėme susisiekti su juo sausio pirmomis dienomis – kai jau turėsime pinigus. Planavome susitarti laiką pas notarą ir įvykdyti preliminarioje sutartyje nurodytą įsipareigojimą: nupirkti turtą iki sausio 15 dienos.
Nujaučiau melą
Pirmas signalas, kad jis kažką slepią, buvo frazė, kurią išgirdome paskambinę: „Dabar negaliu kalbėti.“
Taip daro daugelis melagių, kad pasiruoštų papasakoti įtikinamą istoriją.
Paskui aptakios frazės: „Nieko nežinau, tuoj patikslinsiu, susiskambinsime...“
Ir galiausiai sulaukėme skambučio. Buvo maždaug 21 val. vakaro. Išgirdome istoriją, kad jis tik dabar sužinojo, jog butas jau parduotas be jo žinios, ir kaip jis nukentėjo, nes negavo komisinio atlyginimo, bet kaip puiku, kad neišleido avanso į priekį :).
Nujaučiau kalbantis, kad jis meluoja, bet, kaip sako liaudies išmintis, nepagautas už rankos – ne vagis :).
Vyras nuvažiavo, pasiėmė avansą. Brokeris tik padidino įtarimus, suplėšydamas sutartį labai labai smulkiai, kad, neduok Dieve, nesugalvotume paduoti jo į teismą dėl netesybų (sutartyje buvo nurodyta sumokėti 1000 eurų).
Jaučiu pareigą perspėti
Kaip reikia mąstyti, kad dar pasakotum, jog po mūsų sutarimo kažkam rodė butą ir nepardavė, nors tie žmonės siūlė daugiau nei mes. Net ir nujausdami, kad buvome apgauti, nesikėsinome į svetimus pinigus. Manau, tokie žmonės susimokės savo, kai ateis laikas.
O mūsų nuojautas patvirtino buvusi buto šeimininkė. Patvirtino, kad butą pardavė su tuo pat brokeriu, savaitę po to, kai mes buvome su ja susitikę. Ir kad pardavimo metu ji klausė, kur tie pirkėjai (mes) ir kodėl butą perka įmonė.
Savininkė sakė, kad brokeris jai paaiškino, kad butą jis perka per įmonę, o mes pirksime iš jo dalimis, nes dabar visos sumos neturime.
Agente, nesinori jūsų mokyti, nes esate pakankamai suaugęs žmogus, bet perspėti kitus jaučiu pareigą. Esu tikra, kad pasiūlė kažkas didesnius pinigus ir jokie susitarimai bei pasirašyti dokumentai jums buvo nebesvarbūs. Sėkmės tokiu būdu parduodant butus.
***
Laiško autorės minėtas „Regnum Real Estate“ brokeris stebėjosi, jog avansą palikę žmonės jaučiasi nuosavybės savininkais.
„Čia nėra daug ką ir komentuoti, užstatas tam ir yra paliekamas, kad žmonės rezervuotų butą ir jeigu sandoris neįvyksta, jis lieka kaip bauda pardavėjams, už preliminarios sutarties sąlygų nevykdymą, arba yra grąžinamas pirkėjams.
Šiuo atveju užstatas buvo grąžintas pirkėjams, nes pardavėjai bet kada gali tai padaryti, apsigalvojus ar suradus kitus pirkėjus, ir jokios apgaulės tame nėra. Tiesiog pardavėjai pasinaudoja savo teisėmis.
Be to, šie pirkėjai norėjo pirkti mokėdami iš paskolos, tačiau nebuvo aišku, ar jie tą paskolą gaus, mat jiems pradiniam įnašui papildomai reikėjo skolintis iš tėvų.
Paskolai gauti reikia atlikti išankstinį buto vertinimą, dėl kurio apžiūros laiko aš taip ir nesulaukiau jokio skambučio. Kilo abejonių, ar pirkėjai yra pajėgūs laikytis preliminarios sutarties sąlygų. Todėl laukti sandorio, kuris vyktų po 1,5 mėn. nuo preliminarios sutarties pasirašymo, buvo rizikinga.
Dar keista, kad žmonės vien palikę avansą jaučiasi nuosavybės savininkais. Kai norėjo apžiūrėti būstą, visada skambindavo man. O kai savavališkai nuėjo tiesiogiai pas savininkus ir su jais bendravo (dažniausiai taip daroma, kai bandoma „apeiti“ NT įmonę), man apie tai net neužsiminė, lyg taip ir turėtų būti.
Gerai, kad palaikiau gerus santykius su pardavėjais – jie man tai papasakojo ir pasakė, kad liko labai nustebinti, jog kažkas pas juos ateina, uždavinėja keistus klausimus, ir kad šie klausimai turėtų būti užduodami NT brokeriui, o ne pardavėjui. Kai parduodama per NT įmonę, pardavėjai nepageidauja tiesiogiai bendrauti su pirkėjais.
O kai paskambinau dėl avanso grąžinimo, tai pirkėjai visai nenuliūdo. Anaiptol, buvo laimingi ir linksmi. Kai pirkėjos vyras atvažiavo atsiimti avanso, buvo laimingas, dar sakė, kad „nieko čia tokio“. Todėl manau, kad jie net džiaugėsi, jog neperka buto ir užstatas pilnai jiems buvo grąžintas, nes butas reikalauja kapitalinio remonto ir reikėtų jo sutvarkymui skirti nemažai lėšų“, – teigė brokeris.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
