Nepagydoma plaučių liga susirgusi mergina: „Belieka emigruoti“

Lygiai pusę gyvenimo praleidau mindžiodama ligoninių ir poliklinikų slenksčius. Tiesa, tokia gyvenimiška patirtis man atvėrė akis ir iš tikrųjų pamačiau, kaip veikia Lietuvos įstatymai. Bet juk man nuo to ne geriau. Nežinau, kam jie yra sukurti ir kieno labui veikia, tačiau tikrai ne žemesnio luomo žmonėms.

Darbo birža.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Darbo birža.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kreipiausi į „Sodrą“. Ten man pareiškė, jog įstatymas numato šalpą tik turint minimalų 2 mėnesių stažą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kreipiausi į „Sodrą“. Ten man pareiškė, jog įstatymas numato šalpą tik turint minimalų 2 mėnesių stažą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Solveiga

2016-02-08 08:56, atnaujinta 2017-06-08 21:06

Lygiai 10 metų turėjau įrodinėti, jog esu ligotas žmogus, o mane tik vaikė iš vienos ligoninės į kitą. Ką aš pasiekiau? Nustatė 3 grupės negalią.

Įdomi buvo tolesnė eiga: gavus invalidumą, valstybė man nemoka net pensijos. Kreipiausi į „Sodrą“. Ten man pareiškė, jog įstatymas numato šalpą tik turint minimalų 2 mėnesių stažą. Prieš 2 metus buvau moksleivė. Kur įstatymo logika?

Tada užsiregistravau Darbo biržoje, bet jau 8 mėnesius negaliu niekur įsidarbinti dėl ligos. Užburtas ratas. Vieni darbdaviai maloniai paaiškina, jog reikia visu etatu dirbančio žmogaus, kiti pasako tiesiai šviesiai ir be išvedžiojimų – mūsų darbo sąlygos neatitinka tavo sveikatos reikalavimų (sergu nepagydoma plaučių liga).

Nusiraminusi ir susitaikiusi su tuo, jog valstybė man nė cento neišmokės, gyvenau toliau.

Neseniai visai netyčia sužinojau, jog Socialinių išmokų skyrius turėtų išmokėti pinigus. Netgi tuos, kurių 8 mėnesius nemokėjo. Tačiau ir čia gavau kaip šlapiu skuduru per veidą: „Jūsų prašymas atmestas.“

Tai kaip gi mums, žmonėms su negalia, gyventi?

Aš net nekalbu apie tai, jog žmogus, kuriam amputuota koja, kiekvienais metais prieš komisiją turi įrodinėti, jog jis tikrai yra netekęs kojos. Tai pasityčiojimas. O kaip žvelgia į mus Darbo biržoje dirbantys asmenys? Aš jums papasakosiu.

Vyras, 2 grupės neįgalusis, kuriam akivaizdžiai likę keli metai iki pensijos, kreipėsi dėl darbo. Jis sėdėjo man už nugaros ir pasakė, jog jam ilgai sėdėti yra didelė našta. „Kompetentingos“ darbuotojos atsakymas pribloškė – esą, tai nieko, atsistosi ir pasivaikščiosi.

Tai yra gėda. Gėda iš didžiosios raidės. Ar sergantis žmogus nėra nusipelnęs orios senatvės? 

Dar įdomu, pamąstymui... Jeigu aš neturėčiau tėvų, kurie man padeda, kaip galėčiau kas mėnesį įsigyti reikiamus vaistus, jeigu man valstybė nesugeba išmokėti pinigų? Tiek to, bent darbą duokit! Deja, manęs nepriima net į valytojos pareigas. Smagu.

Ką ir kalbėti apie vienišas mamytes. Jos, vargšės, kiekvieną mėnesį turi lankstytis ir prašyti malonės iš socialiniuose skyriuose dirbančių darbuotojų. O valstybė eilinį kartą pasityčioja, skirdama apytiksliai 30 eurų per mėnesį vaikui. 

Šiurpu, kas darosi. Nežinau, į kokias dar duris belstis, kad pagaliau būtų padaryti pertvarkymai. Myliu savo gimtinę, tačiau po šių įvykiu esu nusivylusi visiškai ir galvoju apie išvažiavimą.

* * *

Ieva Paberžienė, Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus vedėja, pateikė informaciją apie socialinių išmokų skyrimą.

„Vilnius miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyrius, neturėdamas konkrečių asmens duomenų, negali patikrinti ir išsamiai atsakyti kada, dėl kokios išmokos asmuo kreipėsi ir dėl kokios priežasties jo prašymas nebuvo patenkintas, todėl teikiame bendro pobūdžio informaciją, susijusią su socialinių išmokų skyrimu, aprašytai situacijai.

Asmuo, kuriam nustatytas 45-55 procentų darbingumo lygis (paklausėjos įvardinta kaip 3 grupės negalia), ir kuriam pagal Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą pensija neskirtina, pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatas turi teisę į socialinę pašalpą, jeigu:

1. Nuosavybės teise turimas turtas neviršija nustatyto turto vertės normatyvo.

2. Jis atitinka šio įstatymo sąlygas dėl užimtumo (pvz., registruojasi teritorinėje darbo biržoje).

3. Vidutinės jo mėnesio pajamos neviršija 102 eurų.

Svarbu tai, kad kreipiantis dėl socialinės pašalpos pirmąkart, ji gali būti skiriama tik nuo kreipimosi mėnesio pirmos dienos, o ne už pageidaujamą laikotarpį.

Pagal pateiktą situaciją paklausėja, neturėdama teisės gauti valstybinio socialinio draudimo pensijos, galimai galėjo kreiptis dėl šalpos pensijos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą skiriamos asmenims, pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukanka 24 metai.

Taip pat asmenims, kurie dėl ligos ar traumos, atsiradusios iki jiems sukako 24 metai, padarinių nedarbingais ar iš dalies darbingais pripažinti po 24 metų sukakties dienos, tačiau ne vėliau kaip iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukanka 26 metai. Akcentuotina, kad šalpos pensija skiriama nuo teisės gauti ją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų šiai išmokai skirti gavimo savivaldybės administracijoje dienos.

Kaip jau anksčiau minėjome, neturint pareiškėjos konkrečių duomenų, negalime atsakyti dėl atmesto pareiškėjos prašymo priežasčių. Siūlome pareiškėjai pasinaudoti teisę kreiptis į įstaigos, atmetusios pareiškėjos prašymą, atsakingus asmenis, kad būtų visapusiškai išnagrinėtos jos prašymo netenkinimo aplinkybės ir priimtas galutinis sprendimas“, – teigė I.Paberžienė.

Sodros Pensijų skyriaus specialistų teigimu, minimalus pensijų draudimo stažas priklauso nuo asmens amžiaus.

„Norėtume atkreipti dėmesį, kad šalpos pensijų skyrimą ir mokėjimą administruoja savivaldybių administracijos, o ne Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos (Sodra).

Šios pensijos iki sukankant 24 metus pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais asmenims yra skiriamos ir mokamos, jei jie neturi teisės gauti socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos ir atitinka kitas šių pensijų skyrimą reguliuojančio Valstybinių šalpos išmokų įstatymo nustatytas sąlygas.

Socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos yra skiriamos ir mokamos tik socialiniu pensijų draudimu draustiems asmenims, t. y. pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais asmenims, kurie yra įgiję minimalų pensijų draudimo stažą, nustatytą šiai pensijai paskirti.

Minimalaus pensijų draudimo stažo reikalavimas priklauso nuo asmens amžiaus jo pripažinimo nedarbingu ar iš dalies darbingu dieną.

Sprendžiant iš aprašytos situacijos, moteris, kuri kreipėsi į redakciją, dar nėra sukakusi 22 metų amžiaus, nes tokio amžiaus asmenims nustatytas minimalus 2 mėn. pensijų draudimo stažo reikalavimas socialinio draudimo netekto darbingumo pensijai paskirti.

Kaip kad rašo ši moteris, ji neturi įgijusi pagal jos amžių nustatyto minimalaus 2 mėn. pensijų draudimo stažo, todėl ji ir neturi teisės gauti socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją.

Socialinio draudimo netekto darbingumo pensija šiai moteriai galėtų būti paskirta tuomet, kai ji, būdama pripažinta iš dalies darbinga, įgys pagal jos amžių kreipimosi dėl šios pensijos paskyrimo metu nustatytą minimalų pensijų draudimo stažą, reikalingą šiai pensijai paskirti.

Kaip minėjome, iki sukankant 22 metus reikalaujamas 2 mėnesių pensijų draudimo stažas, sukakus 22 metams (iki sukankant 38 metams) minimalus stažas kasmet didinamas 2 mėnesiais per metus“, – sakė Sodros specialistai.

Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.